ARBITAS labas@arbitas.lt

Straipsnis

Domenas ir prekės ženklas: ką daryti, kai vardą užėmė kitas

Įvedate savo įmonės pavadinimą ir galūnę .lt, o atsiveria svetimas puslapis. Arba neatsiveria nieko, tačiau domenas užimtas ir paskutinį kartą atnaujintas prieš aštuonerius metus. Pirmas noras yra parašyti registrui ir paprašyti atimti. Taip nebus: .lt domeno administratorius tokių ginčų nesprendžia ir pats tai pasako. Užtat sprendimo būdų yra, tik jie prasideda ne nuo registro, o nuo vieno klausimo apie jus patį: ar turite ankstesnę teisę į tą vardą. Šiame tekste surašyta, kaip tą atsakyti, ką galima matyti WHOIS duomenų bazėje, kokie trys įstatymai gina vardą, ko konkrečiai reikalauti ir kodėl tas pats ginčas dėl .eu arba .com kainuoja kelis kartus mažiau.

2026 m. rugsėjo 19 d. · Šaltiniai su patikrinimo data

01

Keturios padėtys, kurios iš šalies atrodo vienodai

Naršyklėje jos atrodo taip pat: norimas adresas užimtas. Teisiškai tai keturi skirtingi dalykai, ir nuo to, kuris iš jų jūsų atvejis, priklauso viskas, kas seka toliau.

  • Domenas laisvas, tik brangus pas perpardavėją. Pasitikrinkite oficialiame registre, o ne paieškos sistemoje. Jei WHOIS duomenų bazė sako, kad domeno nėra, jį galima įkurti įprasta tvarka ir jokio ginčo nėra.
  • Domeną naudoja kitas verslas, dirbantis panašiu vardu. Dažniausias atvejis ir kartu tas, kuriame laimėti nėra ko. Du Lietuvos juridiniai asmenys gali turėti panašius pavadinimus, o internete adresas yra tik vienas.
  • Domenas užimtas, bet niekur neveda. Savaime tai nėra pažeidimas. Registro taisyklės tiesiai sako, kad pareigos naudoti įkurtą domeną nėra, tad tuščias puslapis nėra argumentas.
  • Domeno turėtojas naudoja būtent jūsų vardą. Siūlo jį jums nupirkti, nukreipia lankytojus į konkurento svetainę arba prisistato jūsų vardu. Tik nuo čia prasideda teisinis klausimas.
„First come, first served“ ir jo riba

Domenai .lt srityje įkuriami eilės tvarka, o data ir laikas yra vienintelis atskaitos taškas sprendžiant dėl pirmumo. Rezervuoti vardo iš anksto negalima. Bet .lt domeno administratorius pats tą principą apriboja, ir tą sakinį verta žinoti pažodžiui: „minėtas principas taikomas paraiškų apdorojimui, bet nėra absoliutus, mat jis neatleidžia užsakovo nuo pareigos elgtis sąžiningai <…> ir nepateisina teisės pažeidimų“.

Tame pačiame atsakyme yra ir antra pusė, kuri dažniau pasitarnauja domeno turėtojui: „Pareigos naudoti įkurtą domeną ar registruotą domeno vardą nėra.“

Šaltiniai: .lt domeno procedūrinis reglamentas, 7.2.2 papunktis; DOMREG, „Ar galima rezervuoti domeno vardą?“. Patikrinta 2026-09-19.

02

Kieno vardu domenas, ir kodėl dažnai nesimato

Viskas prasideda nuo vieno viešo įrašo. .lt domenus tvarko Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centras, o domeno turėtojas yra tas, kuris įrašytas jo WHOIS duomenų bazėje. Patikrinti galima pačiam per minutę adresu domreg.lt/paslaugos/whois.

Čia yra pirmas nemalonus dalykas. Duomenų skelbimo tvarka priklauso nuo to, kas yra turėtojas. Kai turėtojas yra juridinis asmuo, kontaktinė informacija skelbiama viešai visais atvejais. Kai turėtojas yra fizinis asmuo, jo asmens duomenys viešai neskelbiami, nebent jis pats savo paskyroje pasirinko juos rodyti. Praktiškai tai reiškia, kad matysite domeno būseną ir datas, o vardo šalia nebus.

Kaip vis dėlto pasiekiamas nematomas turėtojas

Registras yra numatęs kelią ir tam atvejui, tik jis retai kur aprašytas. WHOIS rezultatuose paspaudus „Rodyti“, skiltyje „Domeno turėtojas“ siūloma persiųsti turėtojui elektroninį laišką per formą. Kopiją gausite į savo dėžutę, ir ją būtina išsaugoti: kaip nurodo pats administratorius, „šios kopijos prireiktų norint gauti domeno turėtojo fizinio asmens duomenis“.

Terminai skiriasi. Juridiniam asmeniui pretenzijoje nustatote protingą terminą patys. Fiziniam asmeniui skaičiuojama 15 kalendorinių dienų nuo laiško persiuntimo datos. Neatsakius, dėl fizinio asmens duomenų kreipiamasi į jį aptarnaujantį paslaugų teikėją arba į .lt domeno administratorių, ir tik po to į teismą.

Ta pati WHOIS užklausa duoda ir antrą dalyką, kuris vėliau bus reikalingas: tikslų domeno vardą. Administratorius yra atskirai užfiksavęs, kad procesiniuose dokumentuose jis rašomas be „http“, „https“ ir „www“, nes „www.antrasis.lt“ jau būtų trečio lygio domenas, apie kurį WHOIS duomenų bazėje informacijos nėra. Atrodo kaip smulkmena, bet dėl jos byloje buvo pritaikytos ne tos laikinosios apsaugos priemonės.

Šaltiniai: DOMREG, duomenų skelbimo WHOIS duomenų bazėje tvarka; DOMREG, „Kaip sprendžiami ginčai dėl .lt antro lygio domeno vardo?“; DOMREG, „Kaip užtikrinti ieškinį?“. Patikrinta 2026-09-19.

03

Ko .lt registras už jus nepadarys

Daugelis pirmiausia parašo registrui, nes atrodo logiška: jis įrašą padarė, jis tegul ir ištrina. Atsakymas bus neigiamas, ir jis remiasi ne geranoriškumu, o taisyklėmis.

  • 1Administratorius nėra ginčo šalisReglamento 98 punktas: ginčai tarp domeno turėtojo ir kitų asmenų dėl teisių į domeną, jo naudojimo ar turinio sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, o ginčo šalys yra domeno turėtojas ir asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos.
  • 2Svetimo domeno sustabdyti negalimaReglamento 43 punkte parašyta trumpai: „Sustabdymas domeno turėtojo valia arba su juo nesusijusių asmenų prašymu negalimas.“ Taigi skundo formos, kuria konkurentui išjungiamas adresas, tiesiog nėra.
  • 3Be teismo nutarties kreipimaisi atmetamiAdministratorius tai skelbia atskirai: prašymai atlikti ginčijamo domeno panaikinimo, perleidimo, perdavimo, sustabdymo ar suvaržymo procedūras be teismo ar arbitražo nutarties atmetami, nes jis „nepraktikuoja kišimosi į ginčų sprendimą administraciniais metodais“.
  • 4Registruojant niekas netikrina prekių ženklųReglamento 20 punktas: vardas tikrinamas automatiškai dėl techninių reikalavimų, o per 3 darbo dienas žmogus įvertina tik tai, ar vardas pagal prasmę nėra ydingas viešumo požiūriu. Ankstesnės kitų asmenų teisės šiame etape nevertinamos iš viso.

Iš to išplaukia paprasta, nors ir nemaloni išvada: vardo internete už jus nesaugo niekas. Registras aptarnauja paraiškas, o ne ginčus. Tikrinti ir reaguoti tenka pačiam, ir kuo anksčiau, tuo pigiau.

Šaltiniai: .lt domeno procedūrinis reglamentas, 20, 43 ir 98 punktai; DOMREG, kaip sprendžiami ginčai dėl domeno vardo. Patikrinta 2026-09-19.

04

Ankstesnė teisė: trys atskiri įstatymai

Lietuvoje nėra atskiro įstatymo apie domenų vardus. Yra trys skirtingi pagrindai, ir jie veikia nepriklausomai vienas nuo kito. Užtenka vieno.

  • 1Registruotas prekių ženklasPrekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis leidžia savininkui uždrausti kitiems be jo sutikimo vykdant komercinę veiklą naudoti tapatų arba panašų žymenį, kai prekės ar paslaugos tapačios ar panašios ir yra tikimybė suklaidinti. Reputaciją turinčiam ženklui apsauga platesnė ir nepriklauso nuo prekių panašumo.
  • 2Juridinio asmens pavadinimasCivilinio kodekso 2.39 straipsnio 2 dalis sako, kad pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, o 4 dalis, kad jis saugomas nuo tos dienos, kai registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį. Prekių ženklo tam neprireikia.
  • 3Nesąžiningos konkurencijos draudimasKonkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia savavališkai naudoti žymenį, tapatų ar panašų į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą ar plačiai žinomą prekių ženklą arba kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jei tai kelia painiavą arba siekiama pasinaudoti reputacija. Šitas punktas gina ir neregistruotą vardą.

Trečiasis pagrindas smulkiam verslui dažnai yra svarbiausias, nes neprašo nieko registruoti. Užtat jame daugiau darbo: teisme reikės įrodyti, kad žymuo turi skiriamąjį požymį, kad jį naudojote pirmas ir kad painiava yra reali.

Ar įstatyme apskritai parašyta „domeno vardas“

Ne. Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 3 dalis vardija, ką savininkas gali uždrausti, ir joje yra „naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį“ bei naudojimas komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje. Domeno vardo sąraše nėra. Tai nereiškia, kad domenui apsauga negalioja: to paties straipsnio 6 dalis leidžia uždrausti naudoti žymenį ir kitais negu prekių ar paslaugų atskyrimo tikslais, jeigu be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo privalumais, pažeidžiami skiriamieji požymiai arba kenkiama reputacijai.

Būtent dėl šios spragos teismai domenų byloms taiko įstatymo analogiją, ir apie tai šeštame skyriuje.

Prekių ženklo registras jūsų vardo nesaugo savaime

Tai turbūt labiausiai netikėtas dalykas šiame tekste. Valstybinis patentų biuras, tikrindamas paraišką, netikrina, ar toks ženklas jau kam nors priklauso. Prekių ženklų įstatymo 43 straipsnio 1 dalis apibrėžia ekspertizę kaip patikrinimą, ar ženklas atitinka 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, tai yra absoliučius reikalavimus: skiriamąjį požymį, bendrinių žodžių draudimą, viešąją tvarką. Ankstesni svetimi ženklai yra 8 straipsnyje, ir jie vertinami tik tada, kai kas nors pats pareiškia protestą.

Protestui duodami trys mėnesiai nuo paraiškos paskelbimo biuletenyje (56 straipsnio 1 dalis), o už jo padavimą reikia sumokėti 160 eurų. Neprotestavus, panašus ženklas įregistruojamas ramiai. Todėl savo vardo stebėjimas yra savininko, o ne institucijos darbas.

Pačios registracijos kaina 2026 m.: paraiška 180 eurų, kiekviena papildoma prekių ar paslaugų klasė dar po 40 eurų. Registracija galioja 10 metų nuo paraiškos padavimo datos.

Šaltiniai: Prekių ženklų įstatymas Nr. VIII-1981, suvestinė redakcija nuo 2022-01-01, 7, 8, 14, 43, 56 ir 62 straipsniai; Civilinis kodeksas, suvestinė redakcija nuo 2026-07-31, 2.39 straipsnis; Konkurencijos įstatymas Nr. VIII-1099, suvestinė redakcija nuo 2026-06-30, 15 straipsnis; Valstybinio patentų biuro mokesčiai, puslapis atnaujintas 2026-07-27. Patikrinta 2026-09-19.

05

Kada vardas per bendras, kad būtų jūsų

Yra riba, už kurios net ir turint registraciją domeno atgauti nepavyks, ir ji priklauso ne nuo dokumentų, o nuo paties žodžio. Bendrinis žodis priklauso visiems.

Tą jau 2007 metais pasakė Vilniaus apygardos teismas byloje, kurioje ginčas kilo dėl saugomo, bet bendrinės reikšmės žymens. Sprendimo formuluotė tinka ir šiandien: „Teismas negali tenkinti ieškovo reikalavimo pilna apimtimi ir perduoti teises į domeno vardą […] būtent ieškovui […] svarbiausia dėl to, kad ieškovo interesas šiuo atveju nėra išimtinis, nes ir kiti asmenys gali turėti teisę ar teisėtą interesą į šį domeno vardą, tad nėra pagrindo teigti, kad prioritetiškai turi būti ginami būtent ieškovo interesai.“ Domeno registracija buvo panaikinta, bet ieškovui jis neatiteko.

Praktinė išvada trumpa. Kai žymuo dirbtinai sukurtas arba yra originalus žodžių derinys, interesas laikomas išimtiniu ir galima prašyti perduoti domeną sau. Kai žymuo yra pavienis bendrinės kalbos žodis, realiausias rezultatas yra tik domeno panaikinimas, o tada jis patenka į laisvą apyvartą ir jį gali įkurti bet kas, taip pat ir atsakovas.

Tas pats galioja ir prieš jus

Riba veikia abiem kryptimis, ir tam yra byla. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. atmetė juridinio asmens ieškinį domeno turėtojui dėl įpareigojimo perduoti domeną, kurio vardas buvo tapatus ieškovo pavadinimui, nes tas pavadinimas buvo sudarytas tada, kai domenas tuo pačiu vardu jau egzistavo. Administratorius tokius atvejus vadina domeno vardo atvirkštiniu užgrobimu.

Kitaip sakant, vien faktas, kad domeno vardas sutampa su jūsų įmonės pavadinimu, dar nieko nepasako. Reikšmės turi, kas buvo pirmas.

Tą patį patvirtina ir du bendresni reikalavimai. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai neleidžia registruoti ženklo, sudaryto tik iš aprašomųjų arba bendriniais tapusių žymenų. Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 2 dalis neleidžia juridinio asmens pavadinimo sudaryti vien iš veiklos rūšį nurodančio bendrinio žodžio arba vien iš vietovardžio. Jeigu jūsų vardas yra „langai“ arba „baldai“, apsaugos jame nedaug nuo pat pradžių.

Šaltiniai: DOMREG, „Kokius reikalavimus reikšti?“, cituojama Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2-1652-41 / 2007; DOMREG, kaip sumažinti ginčų tikimybę, cituojama Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2-3736-585 / 2016; Prekių ženklų įstatymas, 7 straipsnis; Civilinis kodeksas, 2.40 straipsnis. Patikrinta 2026-09-19.

06

Ko reikalauti ir kuriame teisme

Prieš ieškinį teikiama pretenzija, ir dažnai ja viskas ir baigiasi. Registras pats siūlo tokią eilę: pretenzija turėtojui, tada derybos, neteisminė mediacija arba arbitražas, ir tik po to ieškinys. Derėtis verta, nes iki 2018 m. spalio 1 d. arbitraže nebuvo išspręstas nė vienas .lt domeno ginčas, o arbitravimo rinkliavos gerokai viršija žyminį mokestį teismuose.

Jei tenka teikti ieškinį, reikalavimas formuluojamas vienu iš trijų būdų, ir jie nėra lygiaverčiai.

  • 1Įpareigoti atsakovą panaikinti domenąSilpniausias rezultatas, bet vienintelis realus, kai jūsų interesas į žymenį nėra išimtinis. Vardas tampa laisvas, o ne jūsų.
  • 2Įpareigoti atsakovą neatlygintinai perleisti teises į domenąDomenas atitenka jums, bet įpareigojimą turi įvykdyti pats atsakovas. Jei jis nedalyvauja procese, sprendimo įvykdyti gali ir nepavykti.
  • 3Pripažinti ieškovo teises į domeną, jį perduodantRegistras šį variantą atskirai rekomenduoja tam atvejui, kai atsakovas ignoruoja procesinius dokumentus ir byloje priimamas sprendimas už akių. Tokį sprendimą administratorius vykdo pats, gavęs asmens, kurio teisės pripažintos, prašymą.

Dėl teismo. Domenų byloms taikoma įstatymo analogija: Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. konstatavo, kad „Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, teismingi ir ginčai dėl domenų registracijos panaikinimo“. Prekių ženklo savininko teisių pažeidimo bylos ir taip priklauso Vilniaus apygardos teismui pagal Prekių ženklų įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Administratorius kartu įspėja, kad teismų praktika dėl teismingumo tebesiformuoja ir garantijų nėra.

Laikinosios apsaugos priemonės, ir kodėl jų reikia iš karto

Be jų ginčo dalykas gali paprasčiausiai dingti. Prašoma dviejų dalykų vienu metu: uždrausti atsakovui domeną panaikinti arba perleisti, ir įpareigoti .lt domeno administratorių padaryti WHOIS duomenų bazėje įrašą apie disponavimo suvaržymą pagal Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to įrašo apie draudimą gali nežinoti nei registras, nei įgijėjas, ir lieka galimas vadinamasis kibernetinis pabėgimas.

Antrasis spąstas yra pats domeno panaikinimas. Jį panaikinus prasideda 30 kalendorinių dienų „karantinas“, kurio metu pirmumo teisę įkurti domeną tuo pačiu vardu turi tik paskutinis turėtojas. Pasibaigus karantinui vardas tampa laisvas bet kam, taip pat ir atsakovui. Todėl draudimo naikinti prašoma net tada, kai pats ieškinys reikalauja domeną panaikinti.

Dvi klaidos, kurias registras mato dažniausiai, gali lemti pralaimėtą bylą be jokios teisinės priežasties. Pirma, netikslus domeno vardas dokumentuose. Antra, įpareigojimas adresuojamas ne atsakovui. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. byloje reikalavimo netenkino šitaip: „jis pareikštas ne atsakovui, o trečiajam asmeniui, tuo tarpu reikalavimas trečiajam asmeniui negali būti reiškiamas dėl jo procesinės padėties <…>, todėl trečiasis asmuo negali būti teismo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus“.

Ko čia neaprašome

Šitas tekstas yra apie ginčą su kitu asmeniu dėl vardo. Kam priklauso jūsų pačių domenas, kaip pasitikrinti, kieno vardu jis įrašytas, ir kaip vyksta įprastas perleidimas, kai abi pusės sutaria, aprašyta straipsnyje „Kam priklauso jūsų svetainė“. Tai kitas klausimas: ten ginčo nėra, tik tvarkomas įrašas.

Nerašome ir apie ginčus dėl svetainės turinio. Administratorius juos atskirai išskiria: „ginčai, kurių dalykas yra susijęs su turinio, pvz., dėl informacijos, skelbiamos interneto svetainėse“, domeniniams ginčams nepriskirtini.

Šaltiniai: DOMREG, „Kokius reikalavimus reikšti?“, cituojama Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2-2592-302 / 2012; DOMREG, „Kaip užtikrinti ieškinį?“; DOMREG, į kurį teismą kreiptis, cituojama Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. 2A-421 / 2014; .lt domeno procedūrinis reglamentas, 91-93 punktai. Patikrinta 2026-09-19.

07

Kiek tokių bylų iš tikrųjų būna

Apie domenų ginčus rašoma daug, o skaičių beveik niekur nėra. Registras juos paskelbė, ir jie nuramina: tai nėra kasdienis reiškinys.

Pirmasis teisme nagrinėtas .lt domeninis ginčas kilo dėl domeno vardo kosmada.lt 2005 metais. Iki 2018 m. spalio 1 d. Lietuvos teismų praktikoje susikaupė tokios bylos, suskirstytos pagal dominuojantį reikalavimo pagrindą:

  • Domeno vardas ir prekių ženklas 74 bylos, tai yra didžioji dalis visų.
  • Domeno vardas ir juridinio asmens pavadinimas 23 bylos.
  • Tarp konkurentų 5 bylos dėl tapataus ar klaidinamai panašaus žymens arba žymens, klaidinančio dėl domeno priklausomybės.
  • Domeno vardas ir autorių teisių objektas 2 bylos.
  • Domeno vardas ir fizinio asmens vardas 1 byla.

Antras skaičius svarbesnis už pirmąjį. Teismai iki tos pačios datos ieškinius atmetė 13 bylų, tai yra apie 12,38 procento visų šios rūšies bylų. Registras prie to prideda sakinį, kurio iš ieškovo pusės niekas nesitiki: „Kai kuriais atvejais nesunku įžvelgti domeno vardo atvirkštinio užgrobimo <…> požymių.“ Taigi maždaug kas aštunta byla baigėsi ne tuo, kad vardas buvo pavogtas, o tuo, kad jo pareikalavo ne tas žmogus.

Čia mūsų atsakymas turi ribą, ir mes ją pasakome

Visi šio skyriaus skaičiai yra .lt domeno administratoriaus apibendrinimas, ir jis sustoja ties 2018 m. spalio 1 d. Naujesnio oficialaus skaičiavimo, kiek domeninių bylų Lietuvos teismuose išnagrinėta po tos datos, mes neradome. Todėl proporcijos čia tinka orientacijai, o dabartinės padėties pagal juos vertinti negalima.

Antra riba yra teismingumas. Registras pats rašo, kad praktika dėl to tebesiformuoja ir kad ieškinys nebūtinai bus priimtas Vilniaus apygardos teisme. Mes tvirtesnio atsakymo neturime ir jo neišgalvojame.

Šaltiniai: DOMREG, kokių ginčų kyla dėl .lt domenų vardų; DOMREG, „Kokius reikalavimus reikšti?“; DOMREG, kurie arbitražai gali nagrinėti ginčus. Patikrinta 2026-09-19.

08

.eu ir .com sprendžiami kitaip, ir pigiau

Jei jūsų vardą kas nors užėmė ne .lt, o .eu arba .com srityje, aukščiau aprašytas kelias netinka, ir tai gera žinia. Ten veikia administracinė procedūra, kuriai teismo nereikia.

.eu srityje ji vadinama ADR ir ją vykdo Čekijos arbitražo teismas arba Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos arbitražo ir mediacijos centras. Skundo pateikėjas turi įrodyti du dalykus: kad domeno vardas tapatus arba klaidinamai panašus į vardą, į kurį teisė pripažįstama pagal valstybės narės arba Europos Sąjungos teisę, ir kad domenas registruotas neturint teisių ar teisėto intereso arba registruotas ar naudojamas nesąžiningai.

Kuo .eu ADR praktiškai skiriasi nuo teismo Lietuvoje

Priimamų teisių sąrašas platesnis. Be registruoto prekių ženklo, autorių teisių ir geografinės nuorodos, tinka ir neregistruotas prekių ženklas, prekybinis pavadinimas, juridinio asmens pavadinimas, pavardė. Smulkiam verslui tai reiškia, kad ženklo registruoti nebūtina.

Domenas užšaldomas automatiškai. Registrui gavus pranešimą apie pradėtą procedūrą, domenas pažymimas „on hold“: perleisti jo negalima, registracijos duomenų keisti negalima, o svetainė ir paštas veikia toliau. Lietuvoje tokio įrašo tenka prašyti teismo.

Kaina ir terminas. Bylos paprastai išsprendžiamos per 2 mėnesius. Mokestis, kai bylą nagrinėja vienas ekspertas ir ginčijama 1-5 domenų vardų, yra 1 300 eurų, tačiau EURid laikinai prisideda 600 eurų, tad realiai mokama 700 eurų. Registras atskirai įspėja, kad tokį prisidėjimą jis gali nutraukti, todėl kainą verta pasitikrinti prieš teikiant skundą.

Rezultatas. Nuo 2006 iki 2025 m. pateikti 1 631 skundai. Domeno perdavimu pareiškėjui baigėsi 1 072 (66 procentai), panaikinimu 98 (6 procentai), atmesti 167 (10 procentai).

Srityse .com, .net ir panašiose veikia UDRP procedūra. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos centre vieno eksperto byla dėl 1-5 domenų vardų kainuoja 1 500 JAV dolerių. Ta pati organizacija aptarnauja ir daugelį nacionalinių sričių, bet .lt tame sąraše nėra, ir būtent todėl Lietuvoje lieka tik derybos, arbitražas pagal šalių susitarimą arba teismas.

Šaltiniai: EURid, „Guide to .eu Alternative Dispute Resolution“, dokumentas parengtas 2026-03-16 (skyriai „Criteria for a Successful Complaint“, „.eu ADR Fees“, „Status of Disputed Domain Name“, „.eu ADR in Numbers“); EURid, domenų vardų ginčai; WIPO, domenų ginčų mokesčiai; WIPO, aptarnaujamų nacionalinių sričių sąrašas. Patikrinta 2026-09-19.

09

Ką daryti, kai ankstesnės teisės neturite

Dažniausias atvejis yra būtent šis, ir jis nėra bėda. Tiesiog sprendimas ieškomas ne teisme.

  • 1Pasiūlykite nupirktiTurėtojas neprivalo parduoti, bet daug domenų laikoma be jokio plano. Svarbu žinoti vieną ribą: perleidimas negalimas, jei nuo domeno įkūrimo arba nuo praėjusio perleidimo nepraėjo 30 kalendorinių dienų.
  • 2Pasižiūrėkite, kada baigiasi terminasWHOIS rodo domeno terminą. Neatnaujinus jo, domenas panaikinamas, prasideda 30 dienų karantinas, ir tik jam pasibaigus vardas patenka į laisvą apyvartą atsitiktiniu laiku 24 valandų ribose. Iš anksto rezervuoti jo negalima, tad tai nėra planas, o tik galimybė.
  • 3Perkate ne per akredituotą paslaugų teikėją, rizikuojate patysReglamento 101 punktas tai pasako tiesiai: asmeniui, pageidaujančiam įkurti domeną ar įgyti teises į jį per trečiuosius asmenis, nesančius paslaugų teikėjais, tenka rizika, kad teises į domeną įgis tie tretieji asmenys.
  • 4Rinkitės kitą vardąPigiausias ir dažniausiai geriausias sprendimas. Prieš apsispręsdami, pasitikrinkite žymenį prekių ženklų duomenų bazėse ir juridinių asmenų registre, kad su nauju vardu nekiltų tas pats klausimas.
Kur tikrinti, kol vardas dar nepasirinktas

Keturios nemokamos bazės, ir visos jos atsakys per kelias minutes: Lietuvos prekių ženklų duomenų bazė nacionalinėms registracijoms, TMview visų Europos Sąjungos tarnybų ženklams, eSearch plus Europos Sąjungos ženklams ir Juridinių asmenų registras pavadinimams. Tą patį pataria ir .lt domeno administratorius.

Jo paties rekomendacija apie bendrinius žodžius yra griežtesnė, nei tikėtumėtės: ženklų, sudarytų iš pavienių bendrinės kalbos žodžių, savininkams domeną būtina įkurti iš karto, „nes niekas neturi pirmumo naudoti bendrinės kalbos žodžių internete“.

Šitas skyrius yra ir apie mus

Svetaines darome mes, tad domeno vardas dažnai pasirenkamas kartu su mumis. Patikrą prekių ženklų bazėse ir juridinių asmenų registre atliekame prieš registruojant domeną, o ne po to.

Šaltiniai: .lt domeno procedūrinis reglamentas, 70, 94 ir 101 punktai; DOMREG, kaip sumažinti ginčų tikimybę; Valstybinis patentų biuras, prekių ženklų paieška. Patikrinta 2026-09-19.

10

Kontrolinis sąrašas

Dešimt klausimų. Pirmieji penki tinka, kai vardas jau užimtas, likusieji penki, kai vardas dar pasirenkamas.

  • 1Ar tikrinote oficialioje WHOIS duomenų bazėjePerpardavėjo puslapis nėra registras, ir jis gali rodyti kitą būseną, nei yra iš tikrųjų.
  • 2Ar žinote, kas yra turėtojasJei tai fizinis asmuo, duomenų nematysite, bet laišką per registro formą išsiųsti galima. Kopiją išsaugokite.
  • 3Ar turite ankstesnę teisę, ir kokiąPrekių ženklas, juridinio asmens pavadinimas arba pirmumo teise naudojamas žymuo su skiriamuoju požymiu. Užtenka vieno, bet vieno reikia.
  • 4Ar jūsų teisė atsirado anksčiau už domenąDomenas įkurtas anksčiau už jūsų įmonę reiškia, kad ieškinys greičiausiai bus atmestas.
  • 5Ar jūsų žymuo yra ne pavienis bendrinis žodisJei bendrinis, realiausias rezultatas yra domeno panaikinimas, o ne perdavimas jums.
  • 6Ar pretenzija pareikšta prieš ieškinįFiziniam asmeniui skaičiuojamos 15 kalendorinių dienų, juridiniam terminą nustatote patys.
  • 7Ar prašysite laikinųjų apsaugos priemonių kartu su ieškiniuDraudimas naikinti ir perleisti plius įrašas WHOIS duomenų bazėje. Be įrašo lieka galimas kibernetinis pabėgimas.
  • 8Ar prieš steigdami įmonę tikrinote domenąIr atvirkščiai: registruodami ženklą pasitikrinkite, ar domeno tuo vardu jau nėra.
  • 9Ar domenas įkurtas iš karto po pavadinimoTai vienintelis būdas užsitikrinti pirmumą, nes rezervavimo galimybės nėra.
  • 10Ar domenas naudojamas ir laiku pratęsiamasNaudojamas domenas parodo tikrąjį jo įkūrimo tikslą, o praleistas terminas atiduoda vardą kitiems po 30 dienų.
Ko čia nėra

Nerašėme apie tai, kam priklauso svetainės kodas, turinys ir prisijungimai. Tai „Kam priklauso jūsų svetainė“. Nerašėme ir apie tai, kas mato jūsų klientų duomenis serveryje, nes tai atskiro straipsnio tema.

Kas apskritai privaloma verslo svetainei, surašyta straipsnyje „Ką verslo svetainė privalo turėti pagal įstatymą“. O jei vardas naudojamas ne domene, o reklamoje ir atsiliepimuose, pravers „Atsiliepimai svetainėje: kada jie tampa pažeidimu“.

Kas mes esame ir ko nesame

Nesame teisininkai ir tai nėra teisinė konsultacija. Šis tekstas surinktas iš pirminių šaltinių: .lt domeno procedūrinio reglamento, .lt domeno administratoriaus skelbiamos ginčų sprendimo praktikos su bylų numeriais, Prekių ženklų įstatymo, Civilinio kodekso, Konkurencijos įstatymo, Valstybinio patentų biuro mokesčių lentelės ir EURid bei WIPO dokumentų, o ne iš kitų straipsnių šia tema. Ten, kur atsakymo neradome, taip ir parašėme.

Jei skaitote tai vėliau, spauskite nuorodas ir pasitikrinkite. Būtent todėl datos čia ir yra.

Nežinote, ar jūsų vardas internete laisvas

Atsiųskite pavadinimą. Pasakysime, kam priklauso panašūs domenai, ar žymuo jau registruotas prekių ženklu ir kokie variantai lieka. Nemokamai ir be įpareigojimų, net jei svetainės pas mus nedarysite.

Parašyti užklausą labas@arbitas.lt