Straipsnis
Kam priklauso jūsų svetainė
Klausimas skamba kaip formalumas, kol nereikia atsakymo. Svetainė nėra vienas daiktas: tai domenas, kodas su turiniu ir talpinimas, o kiekvienas iš tų trijų gali priklausyti skirtingam asmeniui. Šitas tekstas parodo, kaip per tris minutes pasitikrinti, kaip yra pas jus, ir ką dėl to įrašyti į sutartį.
Trys daiktai, ne vienas
Kalbant apie svetainę, natūralu galvoti apie ją kaip apie vieną turtą, panašiai kaip apie automobilį. Iš tikrųjų ji labiau primena butą su nuoma: adresas, baldai ir pastatas yra trys skirtingi dalykai, ir teisiškai jie niekaip nesusiję.
- Domenas. Adresas. Jį turi tas, kas įrašytas .lt registre kaip domeno turėtojas. Ne tas, kas moka, ir ne tas, kas jį sugalvojo.
- Kodas, dizainas ir tekstai. Baldai. Čia galioja autorių teisės, ir be rašytinės sutarties turtinės teisės lieka tam, kas kūrė.
- Talpinimas. Pastatas. Jį turi tas, kurio vardu atidaryta paskyra pas tiekėją ir kieno kortelė prie jos prisegta.
Beveik visos nemalonios istorijos šioje srityje kyla ne iš blogų ketinimų, o iš to, kad šie trys dalykai tyliai atsiduria pas skirtingus žmones. Kol viskas gerai, tai nesvarbu. Svarbu tampa tą dieną, kai norisi pakeisti tiekėją, o vienas iš trijų raktų yra ne pas jus.
Domenas: kas įrašytas registre, tas ir turi
Su domenu paprasčiau nei su kitais dviem, nes yra vienas viešas registras ir jame yra vienas įrašas. .lt domenus tvarko DOMREG, ir domeno turėtojas yra tas asmuo arba įmonė, kurio duomenys tame registre įrašyti.
Geroji naujiena ta, kad tai galima pasitikrinti pačiam, per minutę ir nieko neklausiant. DOMREG turi viešą WHOIS paiešką: suvedate savo domeną ir matote, kieno jis.
Tai nėra nei vagystė, nei būtinai problema. Dažniausia priežastis paprasta: kažkas registravo domeną už jus ir paliko save kaip turėtoją, nes taip buvo greičiau. Bet perleidimą inicijuoja būtent turėtojas, per savo paskyrą DOMREG sistemoje, tad kol įrašas ne jūsų, adresas keliauja tik su to žmogaus sutikimu.
Verta žinoti ir vieną techninę smulkmeną: perleidimas negalimas, jei nuo domeno įkūrimo arba nuo praėjusio perleidimo nepraėjo 30 kalendorinių dienų. Tad jei domenas visai naujas, tvarkymąsi tenka trumpam atidėti.
Perleidimas apima ne tik pirkimą ir pardavimą. Tai bet koks sandoris, kuriuo šalims sutarus keičiasi domeno turėtojas: ir dovanojimas, ir mainai, ir įnašas į įmonės kapitalą. Praktiškai tai reiškia, kad procedūra yra ta pati, nesvarbu, ar už domeną mokate, ar tiesiog perimate savo.
Visa tai galioja, kai abi pusės sutaria. Jei domeno vardu su jūsų pavadinimu naudojasi visai svetimas asmuo ir atiduoti jo neketina, tai jau kitas klausimas, ir jis aprašytas straipsnyje „Domenas ir prekės ženklas: ką daryti, kai vardą užėmė kitas“.
Šaltinis: DOMREG, kaip perleisti teises į domeną kitam asmeniui ir DOMREG WHOIS paieška. Patikrinta 2026-08-15.
Kodas ir turinys: ką sako Autorių teisių įstatymas
Čia dažniausiai ir slypi tas dalykas, kurio niekas neaptaria, nes atrodo savaime suprantamas. Sumokėjus už svetainę, intuicija sako, kad ji jūsų. Įstatymas taip savaime nesako.
Svetainės dizainas, tekstai ir kodas yra autorių teisių objektai, o Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas turtines teises tvarko atskirai nuo apmokėjimo. Trys nuostatos, kurios praktikoje ir nusprendžia:
- Užsakymo sutartis, 41 straipsnis. Užsakius kūrinį, autorius įsipareigoja jį sukurti, o užsakovas sumokėti. Kokios turtinės teisės pereina užsakovui, sprendžia sutartis, ne mokėjimo faktas.
- Forma, 42 straipsnis. Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo sudaroma raštu. Žodinis susitarimas čia nedirba.
- Darbuotojų kūriniai, 9 ir 10 straipsniai. Jei kūrė jūsų pačių darbuotojas, turtinės teisės pereina darbdaviui penkeriems metams, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Kompiuterių programoms tas penkerių metų ribojimas netaikomas.
Iš to seka viena praktinė išvada, kuri kartais nustebina abi puses: jei sutartyje apie turtines teises nėra nė žodžio, jos lieka tam, kas kūrė. Ne todėl, kad kas nors norėjo apgauti, o todėl, kad taip veikia numatytoji taisyklė, kai šalys nieko nesusitarė.
Daugumai vizitinės kortelės tipo svetainių tai niekada netampa problema, ir sąžininga tai pasakyti. Tampa dviem atvejais: kai norite perduoti svetainę kitam kūrėjui ir jam reikia keisti kodą, ir kai parduodate verslą, o pirkėjas per patikrinimą klausia, kas yra teisių turėtojas. Abu kartus atsakymas turi būti popieriuje, ne atmintyje.
Nuotraukoms svetainėje tie patys straipsniai galioja atskirai nuo kodo ir tekstų: samdyto fotografo nuotraukos lieka jo, kol sutartyje neparašyta kitaip, o fotobanko nuotraukoms galioja jų licencija. Tai aprašėme straipsnyje „Nuotraukos svetainėje: kieno jos ir ką iš tikrųjų galima naudoti“.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, suvestinė redakcija nuo 2026-06-01, 9, 10, 41 ir 42 straipsniai. Patikrinta 2026-08-15.
Talpinimas ir prisijungimai
Trečiasis raktas yra pats nuobodžiausias ir praktikoje sustabdo daugiausiai darbų. Talpinimo paskyra dažnai atidaroma kūrėjo vardu, nes taip patogiau: viena vieta, viena sąskaita, keli klientai kartu.
Patogumas tikras, bet kaina irgi. Jei paskyra ne jūsų, jūs negalite nei pasiimti failų, nei pakeisti DNS įrašų, nei tiesiog pasižiūrėti, kas ten yra. O jei ta pati paskyra tvarko ir el. paštą, kartu su svetaine įstringa ir laiškai.
- Talpinimo paskyra. Kieno vardu ji atidaryta ir į kurį el. paštą eina laiškai apie mokėjimus.
- DNS valdymas. Kas gali nukreipti domeną kitur. Tai raktas, kuris viską perjungia per valandą.
- Svetainės administravimas. Prisijungimai prie turinio sistemos, jei ji yra.
- El. paštas ir analitika. Google paskyros ir Search Console dažnai lieka kūrėjo nuosavybėje ir apie tai niekas neprisimena.
Sveikas standartas paprastas: viskas registruojama jūsų arba jūsų įmonės vardu, o kūrėjas prie to prijungiamas kaip naudotojas. Tada bendradarbiavimas veikia lygiai taip pat, o pasitraukus bet kuriai pusei nieko nereikia išpirkinėti.
Šis skyrius yra apie tai, kas gali svetainę perjungti. Kas mato joje esančius klientų duomenis ir kokios sutarties tam reikia, yra kitas klausimas, aprašytas straipsnyje „Kas dar mato jūsų klientų duomenis“.
Ką dėl to įrašyti į sutartį
Nereikia nei ilgo dokumento, nei teisininko. Užtenka, kad keturi klausimai turėtų rašytinį atsakymą, ir tai vienodai naudinga abiem pusėms, nes kūrėjui irgi ramiau, kai nieko nereikia aiškintis po dvejų metų.
- 1Domenas registruojamas užsakovo varduArba, jei jį registruoja kūrėjas, nurodoma, kada ir kaip jis perleidžiamas.
- 2Turtinės autorių teisės į sukurtą svetainę perduodamos užsakovuiRaštu, kaip reikalauja 42 straipsnis. Vienas sakinys, ne skyrius.
- 3Prisijungimai perduodami paleidimo dienąTalpinimas, DNS, administravimas, el. paštas, analitika. Sąrašu.
- 4Kas nutinka nutrūkus bendradarbiavimuiKad išsiskyrimas būtų techninis įvykis, o ne derybos.
Domeną registruojame kliento arba jo įmonės vardu iš karto, o ne po to. Paleidimo dieną perduodame visus prisijungimus, ir tai yra darbo pabaiga, ne papildoma paslauga. Priežiūros planas yra atskiras ir neprivalomas: jei jo neimate, svetainė vis tiek lieka jūsų ir veikia toliau. Sąlygos surašytos kainų puslapyje.
Sakome tai ne kaip išskirtinumą. Tai turėtų būti normalu, ir daugelis taip ir dirba.
Trijų minučių patikra
Jei svetainę jau turite, štai kaip sužinoti, kaip yra iš tikrųjų. Nieko nereikia niekam rašyti ir niekas apie patikrą nesužinos.
- 1Atsidarykite DOMREG WHOISSuveskite savo domeną ir pažiūrėkite, kieno vardas įrašytas kaip turėtojas.
- 2Pasitikrinkite, ar turite paskyrąDomeno turėtojo paskyra yra ta vieta, iš kurios inicijuojamas perleidimas ir tiekėjo keitimas.
- 3Suraskite sutartį ir joje žodį „teisės“Jei tokio žodžio nėra, teisės liko kūrėjui. Tai nėra skubu, bet verta žinoti.
- 4Pabandykite prisijungti prie talpinimoJei slaptažodžio neturite, tai ir yra atsakymas, kieno ta paskyra.
Jei visi keturi atsakymai jūsų naudai, daugiau šia tema galvoti nereikia niekada. Jei ne, tai tvarkoma ramiai ir be konflikto: dažniausiai užtenka paprašyti, nes kita pusė paprastai nieko blogo ir neplanavo.
Jei ginčas kilo ne dėl jūsų pačių įrašo, o dėl to, kad vardą internete užėmė kitas asmuo, skaitykite „Domenas ir prekės ženklas: ką daryti, kai vardą užėmė kitas“. Kas dar privaloma svetainėje pagal įstatymą, surašyta straipsnyje „Ką verslo svetainė privalo turėti pagal įstatymą“. O jei tvarkotės dokumentus, pravers ir „Privatumo politika: ką joje realiai parašyti“, o jei svetainėje priimate užsakymus, „El. parduotuvės taisyklės ir 14 dienų teisė“.
Nesame teisininkai ir tai nėra teisinė konsultacija. Tai tas pats sąrašas, kurį einame patys, prieš perduodami svetainę klientui, surinktas iš pirminių šaltinių: registro taisyklių ir įstatymo teksto, ne iš kitų straipsnių.
Įstatymai ir procedūros keičiasi. Jei skaitote tai po metų, spauskite nuorodas ir pasitikrinkite. Būtent todėl datos čia ir yra.
Nežinote, kieno vardu jūsų domenas
Atsiųskite adresą. Pasakysime, kas įrašytas registre ir ką reikėtų sutvarkyti, jei ką nors reikia. Nemokamai ir be įpareigojimų, net jei svetainės pas mus nedarysite.
Parašyti užklausą labas@arbitas.lt