Straipsnis
Ką verslo svetainė privalo turėti pagal įstatymą
Trumpas sąrašas be gąsdinimo. Didžioji dalis to, kas čia surašyta, yra pusdienio darbas, o ne teisinis projektas. Vienas plačiai aptarinėjamas reikalavimas mažai įmonei greičiausiai iš viso negalioja, ir apie tai irgi parašyta.
Kas jūs esate
Pati pamatinė taisyklė yra ne apie dizainą ir ne apie tekstus. Ji apie tai, kad žmogus, atsidaręs jūsų svetainę, galėtų nesunkiai suprasti, su kuo turi reikalą.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 6 straipsnis reikalauja, kad ši informacija būtų pateikta nuolat, lengvai, tiesiogiai ir laisvai prieinama. Praktiškai tai reiškia: ne el. laiške po užklausos, o puslapyje, kurį žmogus randa pats.
- Pavadinimas. Įmonės pavadinimas, o jei dirbate pagal individualios veiklos pažymą - vardas ir pavardė.
- Buveinės adresas. Registruotas adresas. Ne vien miestas.
- Susisiekimo duomenys, tarp jų el. pašto adresas. El. paštas įvardytas atskirai. Vien kontaktų formos nepakanka.
- Registras ir kodas. Juridinių asmenų registras ir jūsų įmonės kodas.
- PVM mokėtojo kodas, jei esate PVM mokėtojas.
- Priežiūros institucija, jei jūsų veikla licencijuojama ar kitaip prižiūrima. Su pavadinimu, adresu ir kontaktais.
- Reguliuojamoms profesijoms - dar trys dalykai. Kvalifikaciją pripažinusi institucija, profesinis vardas ir valstybė, kurioje jis suteiktas. Tai galioja, pavyzdžiui, odontologams, gydytojus, advokatus, auditorius. Sveikatos priežiūros paslaugoms galioja ir atskiri reklamos draudimai, surašyti straipsnyje „Klinikos svetainė: ką galima ir ko negalima rodyti“.
Šis įstatymas rašytas informacinės visuomenės paslaugų teikėjui - tam, kuris paslaugą teikia elektroninėmis priemonėmis, per atstumą, gavėjo prašymu. Griežtai skaitant, paprasta vizitinės kortelės svetainė, kuri nieko neparduoda ir nepriima užsakymų, į šį apibrėžimą patenka ne visada.
Bet praktinis atsakymas nesikeičia: paskelbkite tai vis tiek. Tai kainuoja vieną pastraipą poraštėje. O žmogui, kuris svarsto, ar jums skambinti, įmonės kodas ir tikras adresas yra vienas stipriausių pasitikėjimo ženklų, kokį svetainė iš viso gali duoti. Slėpti čia nėra ko.
Šaltinis: Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra, „Paslaugos teikėjo teisės ir pareigos“. Patikrinta 2026-08-08.
Kainos, jei jas skelbiate
Skelbti kainas įstatymas neverčia. Bet jeigu jau skelbiate, tas pats 6 straipsnis sako, kaip: aiškiai ir nedviprasmiškai, ir nurodant, ar į sumą įskaičiuoti mokesčiai bei pristatymo išlaidos.
Tai skamba smulkmeniškai, kol nepamatai, kiek svetainių rašo „nuo 49 EUR“ ir nutyli, ar tai su PVM. Žmogus, radęs skirtumą tik sąskaitoje, nebegrįžta.
Šaltinis: ten pat, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 6 str. Patikrinta 2026-08-08.
Privatumo politika
Klausimas, kurį girdime dažniausiai: „man privatumo politikos juk nereikia, aš nieko nerenku.“
Beveik visada reikia. Riba paprasta: jei svetainė gauna bet kokius duomenis apie konkretų žmogų, jums taikomas BDAR. Kontaktų forma, kurioje žmogus įrašo vardą ir telefoną, yra asmens duomenų rinkimas. Užklausos, nukrentančios į jūsų el. paštą, yra asmens duomenų rinkimas. Naujienlaiškis irgi.
Praktiškai vienintelė svetainė, kuriai privatumo politikos tikrai nereikia, yra visiškai statinis puslapis be jokios formos ir be jokios analitikos. Tokių beveik nebūna.
Ką ji turi pasakyti
Ne teisinę poeziją, o keturis dalykus žmogiškai: kokius duomenis renkate, kam juos naudojate, kiek laiko saugote ir kam juos perduodate, jei perduodate. Plius kaip žmogus gali paprašyti juos ištrinti.
Visą privalomą sąrašą, tris dažniausiai praleidžiamus dalykus ir struktūrą, kurią galima užsipildyti savo atsakymais, išdėstėme atskirai: „Privatumo politika: ką joje realiai parašyti“.
Atsidarykite savo kontaktų formą ir suskaičiuokite laukelius. Kiekvienas laukelis, kuris pasako, kas tas žmogus, turi būti paminėtas privatumo politikoje. Jei politikos nėra iš viso, tai pirmas darbas sąraše.
Slapukai
Čia klumpama dažniausiai, ir tai ne mūsų nuomonė. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2026 m. liepos 23 d. atskirai priminė, kad netinkamas slapukų tvarkymas yra vienas dažniausių jos randamų pažeidimų.
Esminis dalykas, kurį daugelis praleidžia: sutikimo reikia prieš įrašant slapuką, o ne po to. Jei jūsų svetainėje sukasi Google Analytics arba Facebook Pixel ir jie pradeda veikti tą sekundę, kai žmogus atsidarė puslapį, juostelė apačioje jūsų neapsaugo.
Konkretūs VDAI reikalavimai
- Sutikimas duodamas aktyviu patvirtinančiu veiksmu. Iš anksto pažymėti langeliai, kuriuos galima atžymėti, sutikimu nelaikomi.
- „Sutinku“ ir „Nesutinku“ turi būti vienodai lengvai pasiekiami. Geriausia praktika - vienodas mygtukų dizainas. Ryškus žalias „Sutinku“ šalia pilko teksto „nustatymai“ yra būtent tai, ko nereikia.
- Mygtukų dizainas neturi skatinti sutikti. Tai pasakyta tiesiogiai.
- Teisėtas interesas čia netinka. Sekimo technologijoms jis nėra tinkamas teisinis pagrindas. Tik sutikimas.
- Atšaukti sutikimą turi būti taip pat lengva, kaip jį duoti. Svetainėje turi būti lengvai randamas ir bet kuriuo metu prieinamas būdas pakeisti slapukų nustatymus.
Jei jūsų svetainė yra vizitinė kortelė, o ne parduotuvė, lengviausias kelias yra neturėti nebūtinų slapukų iš viso. Be sekimo skriptų nereikia nei juostelės, nei sutikimo, nei jo atšaukimo mechanizmo. Statiniam puslapiui, kurio tikslas yra vienas telefono skambutis, Analytics retai kada uždirba tiek, kiek kainuoja rūpestis.
Tai nėra universalus patarimas. Bet slapukų juostelė turi prasmę tik tada, kai tuos duomenis kas nors realiai naudoja. Jei nenaudoja, paprasčiau jų ir nerinkti.
Plačiau, su septyniomis VDAI įvardytomis klaidomis ir dviejų minučių patikra, kurią galima atlikti savo svetainėje: „Slapukai: teisingai arba visai be jų“.
Šaltinis: VDAI, „Būtina užtikrinti tinkamą slapukų ir kitų sekimo technologijų naudojimą“, 2026-07-23. Patikrinta 2026-08-08.
Prieinamumas: tas, kuris jums greičiausiai negalioja
Nuo 2025 m. birželio 28 d. Lietuvoje galioja Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, įgyvendinantis Europos prieinamumo aktą. Apie jį parašyta daug, dažnai gąsdinamai, ir dažnai nepaminint svarbiausios dalies.
Svarbiausia dalis tokia: labai mažoms įmonėms, teikiančioms paslaugas, šie reikalavimai netaikomi. Labai maža įmonė yra ta, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinės pajamos arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. EUR. Pakanka vienos iš šių dviejų finansinių sąlygų.
Jei turite odontologijos kabinetą su keturiais darbuotojais, grožio saloną arba autoservisą, tai beveik neabejotinai esate būtent ta įmonė. Reikalavimas pirmiausia skirtas el. parduotuvėms, bankų, transporto ir ryšių paslaugoms.
Kada išimtis nustoja galioti, kur eina riba tarp užklausos formos ir elektroninės prekybos ir ką pakeitė 2026 m. balandžio 1 d. įstatymo pataisos, surašyta atskirame straipsnyje: „Prieinamumas: kam galioja, kam ne“.
Prievolės nėra. Bet pusė prieinamumo yra tiesiog gera svetainė: pakankamas teksto kontrastas, šriftas, kurio nereikia priartinti, mygtukai, į kuriuos pataiko pirštas, nuotraukos su aprašymu. Tai naudinga penkiasdešimtmečiui su telefonu saulėje lygiai taip pat, kaip ir žmogui su negalia.
Tad atsakymas nėra „nesirūpinkite“. Atsakymas yra: niekas jūsų dėl to nebaus, todėl darykite tai dėl klientų, o ne iš baimės. Ir netikėkite tuo, kas bando parduoti jums auditą, remdamasis šiuo įstatymu ir nutylėdamas išimtį.
Šaltinis: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, prieinamumo reikalavimai. Patikrinta 2026-08-08.
Visas sąrašas vienoje vietoje
Atsidarykite savo svetainę ir eikite per šį sąrašą. Tai užtrunka apie penkias minutes.
- 1Pavadinimas ir įmonės kodasMatomi be paieškos, dažniausiai poraštėje.
- 2Buveinės adresasTikras registruotas adresas, ne vien „Vilnius“.
- 3El. paštas ir telefonasĮrašyti tekstu, ne tik kontaktų formoje.
- 4PVM kodasJei esate PVM mokėtojas.
- 5Licencija ir priežiūros institucijaJei veikla licencijuojama. Odontologijai, medicinai, teisinėms paslaugoms tai galioja, o klinikoms galioja ir atskiri reklamos draudimai.
- 6Kainos su aiškiai nurodytu PVMTik jei kainas skelbiate.
- 7Privatumo politikaBeveik visada reikalinga. Jei turite formą - reikalinga tikrai.
- 8Slapukų sutikimas prieš įrašant slapukąSu vienodai pasiekiamais „Sutinku“ ir „Nesutinku“. Arba be nebūtinų slapukų iš viso.
- 9Būdas atšaukti sutikimąPasiekiamas bet kuriuo metu, ne tik pirmo apsilankymo metu.
- 10PrieinamumasLabai mažai įmonei, teikiančiai paslaugas, neprivaloma. Verta dėl klientų.
El. parduotuvėms taikoma daugiau reikalavimų: taisyklės, sutikimo langeliai prieš užsakymą, informacija apie pristatymą, grąžinimą ir 14 dienų teisę atsisakyti sutarties. Tai atskira tema ir čia jos nesukišome, kad sąrašas liktų naudingas tam, kas turi paprastą verslo svetainę. Jai skirtas atskiras tekstas: „El. parduotuvės taisyklės ir 14 dienų teisė“.
Nėra čia ir klientų atsiliepimų skyriaus. Jam galioja atskiri reikalavimai, tarp jų pareiga nurodyti, ar ir kaip tikrinate atsiliepimų tikrumą. Jie surašyti straipsnyje „Atsiliepimai svetainėje: kada jie tampa pažeidimu“.
Nėra čia ir maisto informacijos reikalavimų, kurie galioja kavinės ar restorano meniu svetainėje: alergenų, patiekalų pavadinimų ir gėrimų kortelės su alkoholiu. Jie kyla iš higienos normos ir Alkoholio kontrolės įstatymo, ne iš bendrųjų svetainės taisyklių, ir surašyti straipsnyje „Kavinės ir restorano meniu internete: alergenai ir kas dar privaloma“.
Nėra čia ir nuosavybės klausimo, nes jis ne apie įstatymo reikalavimus svetainei, o apie tai, kas ką turi. Jam skirtas atskiras tekstas: „Kam priklauso jūsų svetainė“.
Nesame teisininkai ir tai nėra teisinė konsultacija. Tai sąrašas, kurį patys einame, kai statome svetainę, surinktas iš pirminių šaltinių, o ne iš kitų straipsnių. Kiekvienas skyrius turi nuorodą į instituciją ir datą, kada tikrinome.
Įstatymai keičiasi. Jei skaitote tai po metų, spauskite nuorodas ir pasitikrinkite. Būtent todėl datos čia ir yra.
Jei perėjote sąrašą ir kažko trūksta
Parašykite arba paskambinkite. Pasakysime, ką realiai reikia sutvarkyti, o ką galima ramiai palikti. Nemokamai ir be įpareigojimų, net jei svetainės pas mus nedarysite.
Parašyti užklausą labas@arbitas.lt