Straipsnis
Atsiliepimai svetainėje: kada jie tampa pažeidimu
Atsiliepimas, kurį klientas parašė „Google“ žemėlapiuose, yra jo žodis. Tas pats atsiliepimas, perkeltas į jūsų svetainę, jau yra jūsų reklama, ir jam galioja taisyklės, kurių įprastame atsiliepimų skyriuje beveik niekada nesimato. Įstatymas draudžia ne tik netikrus atsiliepimus. Jis dar reikalauja svetainėje nurodyti, ar ir kaip tikrinate, kad juos paliko tikri klientai. Čia surašyta, kas tiksliai uždrausta, ką privalu parašyti, ką daryti su neigiamais ir kada reikia žmogaus sutikimo.
Kada atsiliepimas tampa teisės klausimu
Atsiliepimų skyrius yra vienas dažniausių svetainės elementų ir vienas rečiausiai patikrinamų. Svarbiausia čia ne tai, ar atsiliepimas geras, o tai, kas jį paskelbė.
Kol klientas rašo savo iniciatyva vietoje, kurios jūs nevaldote, tai yra jo nuomonė. Kai tą patį tekstą perkeliate į savo puslapį, jis tampa informacija, kurią skleidžiate jūs ir kuri skatina naudotis jūsų paslaugomis. Reklamos įstatyme būtent taip ir apibrėžta reklama: bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su ūkine komercine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.
Toliau įsijungia du skirtingi įstatymai, ir kuris iš jų jums svarbesnis, priklauso nuo to, kam parduodate.
- Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas. Galioja, kai klientas yra vartotojas, tai yra žmogus, perkantis ne savo verslo tikslais. Tai vienintelis Lietuvos įstatymas, kuriame apie atsiliepimus kalbama tiesiogiai ir pažodžiui.
- Reklamos įstatymas. Galioja visai reklamai, nesvarbu, ar pirkėjas vartotojas, ar įmonė. Žodžio „atsiliepimas“ jame nėra, bet du jo straipsniai atsiliepimų skyrių liečia tiesiogiai, o apie juos rašoma dar rečiau.
Abu prižiūri ta pati institucija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Reklamos įstatymo 19 straipsnyje jai priskirta ir 4, ir 5 straipsnio priežiūra, o nesąžiningos komercinės veiklos atvejus ji nagrinėja pagal atskirą įstatymą.
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad jis netaikomas komercinei veiklai, susijusiai tik su komercinės veiklos subjektų sandoriais. Tad įmonei, dirbančiai vien su kitomis įmonėmis, du toliau aprašyti draudimai netaikomi.
Reklamos įstatymas jai galioja visas. Skyriai apie sutikimą ir apie tai, ką atsiliepimas gali pagrįsti, lieka aktualūs nepriklausomai nuo to, kas yra klientas.
Klinikoms ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms viskas, kas parašyta šiame straipsnyje, galioja, ir prie to prisideda dar vienas, griežtesnis reikalavimų rinkinys: Reklamos įstatymo 15 straipsnis, kuris paciento vardą ir įvaizdį draudžia net ir su jo sutikimu. Tas atvejis aprašytas atskirai straipsnyje „Klinikos svetainė: ką galima ir ko negalima rodyti“.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas Nr. VIII-1871, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-06-30, 2 straipsnio 8 dalis, 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas Nr. X-1409, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-06-30, 1 straipsnio 3 ir 5 dalys, 9 straipsnis. Patikrinta 2026-09-01.
Du punktai, kurie draudžia tiesiogiai
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnyje surašyta klaidinanti veikla, kurios nereikia įrodinėti. Iki 2022 m. gegužės tame sąraše buvo 23 punktai. Dabar jų 27, ir du paskutiniai yra apie atsiliepimus.
- 27Netikri atsiliepimai„Neteisingų vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų pateikimas ar pavedimas tai padaryti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui, vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, siekiant reklamuoti produktus.“
- 26Nepatikrinti atsiliepimai, pristatomi kaip klientų„Skelbimas, kad atsiliepimus apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų juo naudojosi ar jį įsigijo, kai komercinės veiklos subjektas nesiima pagrįstų ir proporcingų veiksmų patikrinti, ar atsiliepimus pateikė tokie vartotojai.“
27 punktas suprantamas iš pirmo skaitymo. Jis apima ne tik pačiam rašomus atsiliepimus, bet ir pavedimą tai padaryti kitam, tad darbuotojas, giminaitis ar samdyta agentūra padėties nekeičia.
26 punktas yra tas, kuris pagauna sąžiningą verslą, ir jį verta perskaityti atidžiai. Jame nekalbama apie melavimą. Jame kalbama apie teiginį. Antraštė „Ką sako mūsų klientai“ yra teiginys, kad atsiliepimus paliko tikri klientai. Jei tokį teiginį skelbiate, jums reikia ir veiksmų, kuriais tai patikrinate.
Įstatymas jų nedetalizuoja, ir tai padaryta sąmoningai: proporcingumas matuojamas pagal verslo dydį. Iš dviejų žmonių dirbtuvių niekas nereikalaus atsiliepimų valdymo sistemos.
Praktiškai smulkiam verslui pakanka trijų dalykų. Kvietimą palikti atsiliepimą siųsti tik tiems, kurie tikrai pirko. Šalia atsiliepimo išsaugoti, kada ir kokia paslauga buvo suteikta. Tuos įrašus laikyti tol, kol atsiliepimas skelbiamas svetainėje, o ne tol, kol jis buvo gautas.
Kad tai ne teorija, rodo Lietuvos duomenys. 2021 m. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dalyvaudama bendrame Europos tyrime, patikrino 22 komercinės veiklos subjektus ir jų svetainėse skelbiamus atsiliepimus. 15 iš 22 pateikė turimus įrodymus, kad atsiliepimus paliko tikri klientai. 7 iš 22 to pagrįsti nesugebėjo arba pagrindė tik iš dalies. Nurodytos priežastys buvo dvi: seniai surinktų atsiliepimų autentiškumo įrodymai nebebuvo saugomi arba nebuvo techninių galimybių nustatyti, kas atsiliepimą paliko.
Šaltiniai: Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, 7 straipsnio 26 ir 27 punktai, papildyti įstatymu Nr. XIV-887, paskelbtu TAR 2022-01-04, įsigaliojusiu 2022-05-28; VVTAT pranešimas „Vartotojų atsiliepimai internete“, 2022-01-21. Patikrinta 2026-09-01.
Reikalavimas, kurio beveik niekas neįvykdo
Iki šiol buvo apie draudimus. Toliau eina pareiga, ir būtent ji lietuviškose svetainėse randama rečiausiai.
To paties įstatymo 6 straipsnio 5 dalis skamba taip: „Jeigu komercinės veiklos subjektas leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar komercinės veiklos subjektas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą, ir kaip tai užtikrina, laikoma esmine.“
Lemiamas čia yra žodis „esminė“. To paties straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad esminės informacijos neatskleidimas yra klaidinantis informacijos neatskleidimas. Tad tyla šiuo klausimu pati savaime yra pažeidimas, net jei visi atsiliepimai iki vieno yra tikri.
Atkreipkite dėmesį, kad reikalaujama dviejų dalykų, o ne vieno: ar užtikrinate ir kaip užtikrinate. Vieno sakinio „visi atsiliepimai tikri“ neužtenka, nes jis atsako tik į pirmą pusę.
Užtenka dviejų ar trijų sakinių prie paties atsiliepimų bloko. Pavyzdžiui: „Atsiliepimus paliko klientai, kuriems paslauga jau buvo suteikta. Kvietimą palikti atsiliepimą siunčiame el. paštu po darbų priėmimo, tad kiekvienas atsiliepimas susietas su konkrečiu užsakymu. Atsiliepimų neredaguojame ir už juos neatsilyginame.“
Svarbu ne formuluotė, o du dalykai: kad parašyta būtų tiesa ir kad tekstas būtų prie atsiliepimų, o ne taisyklėse puslapio apačioje.
Kaip retai tai daroma, matyti iš pačios peržiūros, iš kurios išaugo ir Lietuvos tikrinimas. Koordinuojant Europos Komisijai, 26 valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos institucijos 2021 m. patikrino 223 svetaines. Rezultatai:
- 144 iš 223 svetainių sukėlė abejonių dėl to, ar prekybininkai pakankamai daro, kad atsiliepimai būtų autentiški.
- 104 iš 223 neinformavo, kaip renkami ir apdorojami atsiliepimai. Ir tik 84 svetainės tokią informaciją pateikė pačiame atsiliepimų puslapyje. Kitos paminėjo ją smulkiu šriftu teisinėse sąlygose, o to kaip tik verta vengti.
- 118 svetainių neturėjo informacijos, kaip apsisaugoma nuo netikrų atsiliepimų. Tokiu atveju lankytojas apskritai neturi kaip pasitikrinti.
- Institucijų išvada: 55 % patikrintų svetainių galimai pažeidžia ES vartotojų teisę, o dėl dar 18 % kilo abejonių.
Peržiūra vyko 2021 m. ir tikrintos didelės svetainės, ne smulkus verslas. Bet reikalavimas nuo to laiko nepasikeitė, o rezultatai rodo, kad jį praleidžia net tie, kurie turi teisininkus.
Šaltiniai: Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, 6 straipsnio 1 ir 5 dalys; Europos Komisijos pranešimas spaudai IP/22/394, 2022-01-20; VVTAT pranešimas, 2022-01-21. Patikrinta 2026-09-01.
Vardas atsiliepime ir sutikimas
Šis reikalavimas galioja visiems ir yra seniausias iš čia surašytų, o svetainėse jo laikomasi rečiausiai. Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas draudžia reklamą, jeigu joje „be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas“.
Atsiliepimas yra žmogaus nuomonė. Pasirašytas atsiliepimas yra žmogaus nuomonė kartu su jo vardu. Nuotrauka šalia jo yra atvaizdas. Visiems trims dalykams reklamoje reikia to žmogaus sutikimo, ir nesvarbu, kad tekstą jis parašė pats ir viešai.
2021 m. gegužę Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paprašė automobilių pardavimo tarpininkavimo įmonės „Deals On Wheels“ pagrįsti jos svetainėje skelbiamų atsiliepimų tikrumą ir teisingumą. Tarp jų buvo šalyje žinomų žmonių vardų. Įmonės vadovas paaiškino, kad komentarai palikti viešai „Facebook“ tinkle, o dėl vieno jie net skambino autoriui ir paklausė, ar galima jį panaudoti.
Tarnyba pažymėjo, kad tai buvo planinė stebėsena, tikrinami subjektai parinkti atsitiktine tvarka, o tikslas buvo ne bausti, o suteikti metodinę pagalbą. Poveikio priemonių netaikyta.
Praktinė išvada viena. Sutikimo galima prašyti ir telefonu, bet vėliau įrodinėti reikės sutikimą, o ne pokalbį. Trumpa žinutė arba el. laiškas su atsakymu „taip“ nieko nekainuoja ir lieka byloje.
Prie to prisideda antras dalykas. Vardas, nuotrauka ir kartu su jais paskelbtas paslaugos faktas yra asmens duomenys, tad jų tvarkymui reikia teisinio pagrindo, o žmogus vėliau gali paprašyti juos pašalinti. Ką apie tai turi pasakyti svetainės privatumo politika, aprašėme straipsnyje „Privatumo politika: ką joje realiai parašyti“.
Iš viso to seka paprasta ir saugi tvarka: su vardu skelbti tik tuos atsiliepimus, kuriems gautas rašytinis sutikimas, o be sutikimo skelbti be vardo arba nurodyti tik pirmą raidę, jei iš aplinkinės informacijos žmogaus atpažinti neįmanoma.
Nuotraukai šalia atsiliepimo reikia ne tik žmogaus sutikimo, bet ir to, kas ją padarė, leidimo. Kliento nuotrauka iš jo paskyros be jo leidimo yra svetima nuotrauka, ir tai aprašyta straipsnyje „Nuotraukos svetainėje: kieno jos ir ką iš tikrųjų galima naudoti“.
Šaltiniai: Reklamos įstatymas, 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas; LRT, „Tarnybai kilo klausimų dėl per gerų žinomų žmonių atsiliepimų apie įmonę“, 2021-05-06. Patikrinta 2026-09-01.
Neigiami atsiliepimai, atranka ir vidurkis
Čia klausiama dažniausiai, o atsakymas dažniausiai nustebina. Įstatyme nėra nė vieno punkto, kuris lieptų skelbti neigiamus atsiliepimus. Yra kai kas kito, ir tai svarbiau.
Tame pačiame 2021 m. rašte „Deals On Wheels“ tarnyba paprašė ne tik įrodyti atsiliepimų tikrumą. Ji paprašė paaiškinti, ar vartotojai apskritai turi galimybę palikti neigiamų komentarų, ir, jei tokių yra, pateikti kelis pavyzdžius. Tai geriausia turima nuoroda, į ką žiūrima tikrinant.
Priežastis paprasta. Jei skelbiate vien teigiamus atsiliepimus ir pristatote juos kaip klientų nuomonę, esminė nutylėta informacija yra pati atranka. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tokį nutylėjimą vadina klaidinančiu informacijos neatskleidimu, o Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas tą pačią mintį formuluoja per neišsamią informaciją.
Nerinkti neigiamų atsiliepimų ir juos ištrinti yra du skirtingi dalykai. Svetainė, kurioje skelbiate rinktinius atsiliepimus, yra visiškai teisėta, jeigu taip ir parašyta. Sakinio „Svetainėje skelbiame dalį gautų atsiliepimų“ pakanka, kad atranka nustotų būti nutylėjimu.
Rizikinga yra kita padėtis: forma, kuri lankytojui atrodo kaip atviras atsiliepimų srautas, o iš tikrųjų neigiami į ją niekada nepatenka.
Tas pats galioja bendram įvertinimui. Toje pačioje 2021 m. peržiūroje tirta ir tai, kaip atsiliepimai apibendrinami į reitingus. 156 iš 223 svetainių rodė apibendrinimus, pavyzdžiui, žvaigždutes, tačiau tik 49 aiškiai paaiškino, kaip tas skaičius gaunamas. Jeigu svetainėje rašote „4,8 iš 5“, verta šalia nurodyti, iš kelių atsiliepimų jis suskaičiuotas ir iš kur jie paimti.
Dar vienas dalykas, kurio šis straipsnis nesprendžia. Neigiamas atsiliepimas svetimoje platformoje nėra jūsų reklama, tad viskas, kas čia parašyta, jam netaikoma. Ten galioja tos platformos taisyklės, o pašalinama nebent tada, kai atsiliepimas įžeidus arba akivaizdžiai nesusijęs su paslauga.
Šaltiniai: Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, 6 straipsnio 1 dalis; Reklamos įstatymas, 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas; LRT, 2021-05-06; VVTAT pranešimas, 2022-01-21. Patikrinta 2026-09-01.
Ką atsiliepimas pagrindžia ir ko nepagrindžia
Yra dar viena vieta, kurioje atsiliepimų skyrius sukelia bėdą netiesiogiai. Ji Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir jo antrojo sakinio lietuviškuose tekstuose apie atsiliepimus nesutikome nė karto.
Pirma dalis paprasta: teiginys reklamoje yra neteisingas, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti jo teisingumo tuo metu, kai reklama naudojama. Ne po patikrinimo, o tada, kai teiginys yra puslapyje.
Antra dalis siauresnė ir netikėtesnė: „Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu.“
Praktinė reikšmė svetainei viena. Dvidešimt penkių žvaigždučių atsiliepimų po antrašte „Geriausi Vilniuje“ to teiginio nepagrindžia. Klientas nėra kompetentingas vertinti, kuri įmonė mieste geriausia, tad jo atsiliepimas įrodo tik tai, kad jis liko patenkintas. Jeigu skelbiate palyginamąjį teiginį, pagrindimo reikia iš kitur, o paprasčiausias sprendimas yra tokio teiginio nerašyti.
Kliento sakinys „greitai ir tvarkingai sutaisė“ yra jo nuomonė ir nieko nepažeidžia. Jūsų antraštė virš to atsiliepimo „Greičiausias remontas mieste“ yra teiginys, kurį reikia pagrįsti.
Riba eina ne tarp gero ir blogo atsiliepimo, o tarp kliento žodžių ir jūsų antraštės virš jų.
Šaltiniai: Reklamos įstatymas, 5 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas. Patikrinta 2026-09-01.
Kodėl žvaigždutės paieškoje neatsiranda
Šis skyrius ne apie teisę. Jis apie dažną lūkestį, kurio įvykdyti neįmanoma, nors kartais žadama: kad atsiliepimų blokas svetainėje išves aukso žvaigždutes į „Google“ paieškos rezultatus.
Neišves, ir tai pasakyta pačios „Google“ dokumentacijoje. Taisyklė ten vadinama self-serving reviews ir skamba taip: „If the entity that's being reviewed controls the reviews about itself, their pages that use LocalBusiness or any other type of Organization structured data are ineligible for star review feature.“ Tai reiškia, kad įmonė, kuri pati valdo atsiliepimus apie save, žvaigždučių savo puslapiui negaus.
Toliau ten pat pateiktas pavyzdys, kuris uždaro ir apėjimo kelią: draudimas galioja ir tada, kai atsiliepimai įdėti per įskiepį iš svetimos platformos, ir įvardyti būtent „Google Business“ bei „Facebook“ atsiliepimų valdikliai.
- Įvertinimai turi ateiti tiesiai iš naudotojų. „Ratings must be sourced directly from users.“ Redaktoriaus sudėlioti ar surinkti įvertinimai netinka.
- Negalima sudėti atsiliepimų iš kitų svetainių. „Don't aggregate reviews or ratings from other websites.“ Tad ir suvestinis balas iš kelių šaltinių netinka.
- Negalima skelbti netikrų ir neįvardytų skatinamųjų atsiliepimų. „Google“ atskirai įvardija atsiliepimus, parašytus mainais už naudą, tokią kaip pinigai, nuolaidos, kuponai ar nemokamos prekės, jeigu ta nauda nėra aiškiai ir matomai atskleista.
Ta pati sąlyga dėl atlygio yra ir Lietuvos teisėje, būtent 7 straipsnio 27 punkte. O 2021 m. Europos peržiūroje 176 iš 223 svetainių apskritai neminėjo, kad skatinamieji atsiliepimai draudžiami arba turėtų būti pažymėti kaip skatinamieji. Jei duodate nuolaidą už atsiliepimą, tai reikia parašyti prie atsiliepimo.
Žvaigždutės, kurias matote paieškoje šalia vietos verslų, ateina iš „Google“ įmonės profilio, o ne iš svetainės kodo. Tad atsiliepimų blokas svetainėje daromas lankytojui, o ne paieškos sistemai, ir tikroji vieta rinkti įvertinimus yra profilis.
Tai ne įstatymas, o „Google“ politika, ir ji gali keistis. Pati „Google“ nurodo, kad vien už tai nuobaudos nėra: fragmentas su žvaigždutėmis tiesiog nerodomas.
Šaltiniai: Google Search Central, „Review snippet (Review, AggregateRating) structured data“, skyriai apie self-serving reviews ir bendrąsias gaires; Europos Komisijos pranešimas IP/22/394, 2022-01-20; Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, 7 straipsnio 27 punktas. Patikrinta 2026-09-01.
Baudos ir du skirtingi terminai
Abiejų įstatymų baudų lubos vienodos, ir tai patogu įsiminti: iki 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų. Pakartotinai per vienus metus padarius pažeidimą, iki 6 procentų ir ne daugiau kaip 200 000 eurų. Jei veikiama trumpiau nei metus, skaičiuojama nuo einamųjų metų pajamų. Kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos, gali būti skiriamas įspėjimas, neskiriant baudos.
Prie to prisideda dvi sumos, kurios su atsiliepimų turiniu nesusijusios, bet kurias verta žinoti. Už tarnybos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus nevykdymą numatyta bauda iki 3 000 eurų. Už įpareigojimo sustabdyti veiklą nevykdymą skiriama po 300 eurų už kiekvieną dieną.
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas: treji metai nuo pažeidimo padarymo dienos. Praėjus šiam terminui bauda neskiriama.
Reklamos įstatymas: vieni metai nuo paskutinės reklamos skleidimo dienos. Svetainės puslapiui paskutinė skleidimo diena yra ta, kurią jį nuimate, tad kol atsiliepimas lieka puslapyje, vienerių metų terminas net nepradedamas skaičiuoti. Tai plačiau paaiškinta straipsnyje apie klinikų svetaines.
Nuo 2022 m. gegužės tas pats įstatymas suteikė ir asmeninę teisę nukentėjusiam vartotojui. 121 straipsnis leidžia reikalauti žalos atlyginimo, kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo. Praktiškai tai reiškia, kad reikalavimas gali ateiti ne tik iš institucijos.
Nė vieno viešai paskelbto Lietuvos nutarimo, kuriuo verslas būtų nubaustas būtent už atsiliepimus savo svetainėje, mes neradome. Vienintelis viešai aprašytas atvejis yra 2021 m. stebėsena, kuri baigėsi be poveikio priemonių.
Tad tikroji rizika smulkiam verslui šiandien yra ne bauda, o raštas su prašymu pagrįsti atsiliepimus ir terminas atsakyti. Tam pasiruošti pakanka kelių sakinių svetainėje ir tvarkingų įrašų. Skaičiaus čia nerašome, nes jo pagrįsti negalime.
Šaltiniai: Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, 13 straipsnio 1, 3 ir 7 dalys, 121 straipsnis; Reklamos įstatymas, 24 straipsnio 1, 2, 3 ir 9 dalys; VVTAT nutarimai dėl nesąžiningos komercinės veiklos. Patikrinta 2026-09-01.
Kontrolinis sąrašas
Dešimt punktų, kuriuos galima pereiti su atversta savo svetaine.
- 1Ar prie atsiliepimų parašyta, ar tikrinate jų tikrumąTai 6 straipsnio 5 dalies pirmoji pusė ir dažniausiai praleidžiamas reikalavimas.
- 2Ar parašyta, kaip būtent tikrinateTai antroji pusė. Vien „visi atsiliepimai tikri“ jos neatstoja.
- 3Ar ta informacija yra prie atsiliepimų, ar taisyklėse puslapio apačiojePeržiūroje tik 84 svetainės iš 223 pateikė ją ten, kur žmogus skaito atsiliepimus.
- 4Ar galėtumėte įrodyti, kad kiekvieną atsiliepimą paliko tikras klientasNe prisiminti, o parodyti užsakymą, vizitą ar susirašinėjimą.
- 5Ar turite rašytinį sutikimą kiekvienam vardui ir kiekvienai nuotraukaiReklamos įstatymo 4 straipsnis reikalauja sutikimo net ir viešai parašytai nuomonei.
- 6Ar bent vienas atsiliepimas parašytas ne klientoDarbuotojo, giminaičio ar agentūros parašytas atsiliepimas patenka į 7 straipsnio 27 punktą.
- 7Ar už kurį nors atsiliepimą buvo atsilygintaNuolaida, dovana ar kuponas nedraudžiami, bet turi būti įvardyti prie atsiliepimo.
- 8Ar pasakyta, kad skelbiate ne visus gautus atsiliepimusRinktinius skelbti galima. Nutylėti atranką yra rizikinga.
- 9Ar šalia bendro įvertinimo nurodyta, iš kelių atsiliepimų jis suskaičiuotasPeržiūroje apibendrinimą rodė 156 svetainės, o metodiką paaiškino 49.
- 10Ar antraštės virš atsiliepimų nepasako daugiau nei patys atsiliepimai„Geriausi mieste“ yra jūsų teiginys, o ne kliento nuomonė, ir jį pagrįsti reikia atskirai.
Nerašėme apie atsiliepimų platformas ir jų tarpusavio taisykles, nes kiekviena jų turi savas. Nerašėme ir apie tai, ką daryti su neteisingu atsiliepimu svetimoje svetainėje: tai ginčas su tuo žmogumi arba su platforma, o ne svetainės klausimas.
Klinikoms ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms galioja atskiras ir griežtesnis draudimas, aprašytas straipsnyje „Klinikos svetainė: ką galima ir ko negalima rodyti“. Bendrieji reikalavimai bet kuriai verslo svetainei surašyti straipsnyje „Ką verslo svetainė privalo turėti pagal įstatymą“, o kai svetainėje galima ir užsisakyti, prisideda dar ir elektroninės prekybos taisyklės su 14 dienų teise. Asmens duomenų pusė aprašyta straipsnyje „Privatumo politika: ką joje realiai parašyti“.
Nesame teisininkai ir tai nėra teisinė konsultacija. Auditų neparduodame. Šis tekstas surinktas iš pirminių šaltinių: pačių įstatymų suvestinių redakcijų, Europos Komisijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimų bei „Google“ dokumentacijos, o ne iš kitų straipsnių šia tema. Ten, kur atsakymo neradome, taip ir parašėme.
Dalis čia minimų skaičių yra iš 2021 m. peržiūros, o patys reikalavimai galioja nuo 2022 m. gegužės. Jei skaitote tai vėliau, spauskite nuorodas ir pasitikrinkite. Būtent todėl datos čia ir yra.
Nesate tikri dėl savo atsiliepimų skyriaus
Atsiųskite nuorodą ir parašykite, kas neduoda ramybės. Pasakysime, ko iš to skyriaus reikalauja įstatymas ir ką matome puslapyje. Nemokamai ir be įpareigojimų, net jei svetainės pas mus nedarysite.
Parašyti užklausą labas@arbitas.lt