Nuotraukos svetainėje: kieno jos ir ką iš tikrųjų galima naudoti

01

Kieno nuotrauka pagal įstatymą

Lietuvoje nuotraukas saugo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Jo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte tarp autorių teisių objektų įrašyti „fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai“. Tai reiškia, kad nuotraukai galioja tos pačios taisyklės kaip knygai ar muzikos kūriniui, o ne kokios nors lengvesnės.

Iš to įstatymo praktikoje svarbiausi trys dalykai.

• Autorius yra žmogus, kuris nufotografavo. 6 straipsnio 1 dalis: „Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo.“ Ne tas, kas nuotraukoje, ne tas, kas sumokėjo, ne tas, kieno svetainėje ji rasta.
• Apsauga atsiranda savaime. Nuotraukos niekur neregistruojamos ir ženklo © nereikia. Europos Sąjungos portalas „Your Europe“ tai pasako tiesiai: autoriai apsaugą įgyja nuo kūrinio sukūrimo momento ir jokios paraiškos teikti nereikia.
• Apsauga galioja labai ilgai. 34 straipsnis: turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, o asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Nuotrauka iš 1995 m. tebėra saugoma taip pat, kaip vakarykštė.

Įstatymas apibrėžia ir tai, kas yra fotografijos kūrinys. Pagal 2 straipsnio 12 dalį tai vaizdas, „pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu“. Ta riba teisininkų ginčuose būna svarbi, bet svetainės savininkui iš jos išplaukia paprasta praktinė taisyklė: laikykite, kad saugoma kiekviena nuotrauka, kurią padarė kitas žmogus. Įrodinėti teisme, kad svetimas produkto kadras nebuvo pakankamai originalus, yra sunkiau ir brangiau nei rasti nuotrauką, kurią naudoti galima.

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Nr. VIII-1185, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-06-01, 2 straipsnio 12 dalis, 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 3 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnis; Your Europe, „Autorių teisės ES“, atnaujinta 2026-08-19. Patikrinta 2026-09-10.

03

Iš kur nuotrauka atėjo: septyni šaltiniai

Svetainės nuotraukos praktiškai ateina iš septynių vietų. Kiekvienai galioja skirtingas atsakymas, ir jį lemia ne tai, kaip nuotrauka atrodo, o iš kur ji paimta.

• 1„Google“ paieškaPaieškos rezultatas nėra šaltinis, o tik nuoroda į svetimą svetainę. Pati „Google“ savo pagalbos puslapyje rašo: „Visada patvirtinkite vaizdo licencijos informaciją“, ir aiškina, kad filtras „Naudojimo teisės“ remiasi svetainių pateiktais duomenimis, kurių ji netikrina. Nuotrauka iš paieškos be leidimo yra tas pats, kas nuotrauka iš svetimos svetainės be leidimo.
• 2Socialiniai tinklai„Facebook“ naudojimo sąlygose parašyta: „Jums priklauso turinys, kurį kuriate ir bendrinate“, o platformai suteikiama neišimtinė licencija jį rodyti. Ta licencija duota „Meta“, ne jums. LATGA gidas tą patį sako iš autoriaus pusės: paskelbęs nuotrauką feisbuke ar instagrame, autorius turtinių teisių nepraranda. Kliento nuotrauka iš jo paskyros be jo leidimo yra svetima nuotrauka.
• 3Gamintojo ar tiekėjo produktų nuotraukosĮprasta manyti, kad parduodant prekę jos nuotraukas naudoti galima savaime. Teisiškai nuotraukos autorius yra gamintojo fotografas arba agentūra, o jūs esate trečioji šalis. Advokatų kontora „Fondia“ el. parduotuvėms pataria trumpai: iš gamintojo ar tiekėjo gaukite raštišką leidimą tas nuotraukas naudoti. Dažnai jis jau yra platintojo sutartyje, tad pirmiausia verta ją perskaityti.
• 4FotobankaiVienintelis šaltinis, kuris leidimą duoda iš anksto ir raštu. Tas leidimas vadinasi licencija, ir jos tekste yra atsakymas: kas leidžiama, kas ne, ar reikia nurodyti autorių. Nemokamų fotobankų licencijos aprašytos kitame skyriuje.
• 5„Wikimedia Commons“Kiekvienas failas ten turi savo licenciją, nurodytą jo aprašymo puslapyje, ir jos skiriasi. Dalis leidžia naudoti komerciškai, dalis ne, dauguma reikalauja nurodyti autorių, o ne „Wikimedia“. Pati platforma primena, kad be autorių teisių galioja ir kitos: prekių ženklai, asmens teisės į atvaizdą, privatumas.
• 6„Google“ žemėlapiai ir „Street View“Įterpti žemėlapį ar gatvės vaizdą į svetainę „Google“ leidžia be atskiro leidimo. Ekrano kopijos daryti negalima: „Street View“ gairėse pasakyta, kad jų vaizdų negalima nei fotografuoti iš ekrano, nei ištraukti iš įterptų šaltinių jokiu tikslu. Nuotrauka „kaip mus rasti“ turi būti jūsų arba įterptas žemėlapis, ne kopija.
• 7Dirbtinio intelekto generatoriaiĮstatyme autorius yra fizinis asmuo, o apie programų sukurtus vaizdus jame nėra nė žodžio. Kas su tokiu vaizdu leidžiama, šiandien nusprendžia paslaugos, kuria jį sukūrėte, naudojimo sąlygos, ir jos skiriasi pagal planą. Lietuviško teismo sprendimo šiuo klausimu neradome, tad čia neapsimetame, kad atsakymą žinome.

Vienas šaltinis sąraše tyčia praleistas: nuotrauka, kurią „radome internete“ ir kurios autoriaus nežinome. Jai galioja 2 skyrius, ir LATGA patarimas yra vienintelis praktiškas: autorių galima surasti per vaizdų paiešką („Google Images“, „TinEye“), o jei nepavyksta, nuotraukos nenaudoti.

Šaltiniai: „Google“ pagalba, „Vaizdų, kuriuos galima pakartotinai naudoti, paieška“; „Meta“ paslaugų teikimo sąlygos, 3 skyriaus 3 dalis; Fondia, „Reikalavimai prekių nuotraukų naudojimui el. parduotuvėje“, 2024-09-26; Wikimedia Commons, „Reusing content outside Wikimedia“; Google, „Using Google Maps, Google Earth and Street View“; LATGA, „Fotografijų naudojimo gidas“, 2020. Patikrinta 2026-09-10.

05

Samdytas fotografas: kam priklauso nuotraukos

Čia dažniausiai ir apsirinkama, nes intuicija sako, kad sumokėjus nuotraukos jūsų. Įstatymas sako kitaip, ir sako tiksliai.

41 straipsnis aprašo užsakymo sutartį: autorius įsipareigoja sukurti kūrinį ir „perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą“. Tai yra, kiek teisių gaunate, sprendžia sutartis, o ne sąskaita.

42 straipsnio 1 dalis nustato formą: autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, licencinė sutartis ir užsakymo sutartis sudaromos raštu. Rašytinė forma neprivaloma tik periodiniams leidiniams. Verslo svetainė nėra periodinis leidinys.

• Jei sutartyje nieko nepasakyta, gaunate tik tiek, kiek reikia sutarties tikslui. 40 straipsnio 2 dalis: „Preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti.“ O 3 dalis priduria, kad nenurodžius naudojimo būdų, sutartis laikoma sudaryta tik dėl tų būdų, kurie būtini sutarties tikslui.
• Jei nenurodyta teritorija, teisės galioja tik Lietuvoje. Ta pati 40 straipsnio 2 dalis. Svetainę mato visas pasaulis, tad tai ne teorinis klausimas.
• Jei nenurodytas terminas, fotografas gali sutartį nutraukti. Įspėjęs raštu prieš vienerius metus. Nuotraukos, kurios turėjo likti svetainėje visam laikui, po tokio įspėjimo turi būti pašalintos.
• Išimtinė licencija yra tik ta, kuri taip pavadinta. 39 straipsnio 2 dalis: „Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje.“ Kitaip fotografas tas pačias nuotraukas gali parduoti ir jūsų konkurentui.

Kas turi būti sutartyje ar bent el. laiške, kurį fotografas patvirtino, kad ginčas niekada nekiltų:

• Naudojimo būdai, išvardyti. Svetainė, socialiniai tinklai, spausdinta reklama, „Google“ įmonės profilis. Kas neišvardyta, to nėra.
• Terminas ir teritorija. „Neterminuotai, be teritorijos apribojimo“ yra keturi žodžiai, kurie išsprendžia du 40 straipsnio klausimus.
• Ar galima kadruoti ir keisti. 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas duoda autoriui teisę prieštarauti bet kokiam kūrinio iškraipymui. Nuotraukos apkarpymas svetainės antraštei yra pakeitimas, tad geriau, kad jis būtų leistas iš anksto.
• Ar nurodyti autorių, ir kaip. Autorius turi teisę reikalauti, kad jo vardas būtų nurodytas arba nebūtų nurodytas, ir ši teisė lieka jam net perdavus visas turtines teises. Susitarti dėl to yra paprasčiau nei ginčytis.
• Išimtinė ar neišimtinė. Jei norite, kad tų pačių nuotraukų neturėtų konkurentas, žodis „išimtinė“ turi būti tekste.

Ką reiškia, kai sutartis buvo tik žodinė ir vėliau kyla ginčas, sprendžia Civilinis kodeksas, ir tai jau teisininko klausimas. Praktinė išvada čia paprastesnė: fotografo el. laiškas, kuriame naudojimo būdai išvardyti, yra nepalyginamai geriau nei pokalbis, kurį abu prisimenate skirtingai.

Šaltiniai: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 14 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 3 ir 4 dalys, 39 straipsnio 2 dalis, 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 41 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis; Atvira Klaipėda, „Leidimas naudoti nuotrauką socialiniuose tinkluose nėra leidimas ją spausdinti“, 2026-03-25. Patikrinta 2026-09-10.

07

Pastatai, interjeras ir svetimi kūriniai kadre

Savoje nuotraukoje gali būti svetimas kūrinys. Pastatas pagal 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra architektūros kūrinys, paveikslas ant sienos yra dailės kūrinys, o skulptūra aikštėje priešais įėjimą yra skulptūra. Visi jie turi autorius.

28 straipsnis šį klausimą sprendžia, bet su sąlyga. Be autoriaus leidimo leidžiama atgaminti ir viešai paskelbti „architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus nuolat stovėti viešosiose vietose“, nurodžius autorių, jei įmanoma. O 2 dalis išimtį susiaurina: ji netaikoma, „kai architektūros kūrinys ar skulptūra yra pagrindinis vaizdavimo objektas reprodukcijoje ir kai tai daroma siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos“.

• Jūsų biuras miesto panoramoje. Pastatai fone, jūsų durys priekyje. Pastatas nėra pagrindinis objektas, išimtis galioja.
• Šiuolaikinis pastatas kaip visas kadras, verslo svetainės antraštėje. Pagrindinis objektas ir komercinė nauda kartu. Išimtis negalioja, ir architekto teisės tebegalioja 70 metų po jo mirties. Seniems pastatams tai negalioja, naujiems galioja.
• Paveikslas ant sienos jūsų interjero nuotraukoje. 28 straipsnis kalba tik apie architektūrą ir skulptūrą viešose vietose, o paveikslas nėra nei viena, nei kita. LATGA gidas primena, kad fotografuojant meno kūrinius gali reikėti atskiro leidimo iš jų autorių. Rizika mažoms įmonėms maža, bet keliant nuotraukas į svetainę saugiau, kai paveikslas yra fone, o ne kadro centre.

Logotipai ir prekių ženklai kadre yra jau ne autorių teisių, o prekių ženklų klausimas, ir jo čia nenagrinėjame. Fotobankų licencijos apie tai kalba dėl tos pačios priežasties: nuotraukos autorius gali leisti naudoti savo nuotrauką, bet negali leisti naudoti svetimo ženklo joje.

Šaltiniai: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 4 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktai, 28 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys; LATGA, „Fotografijų naudojimo gidas“, 2020. Patikrinta 2026-09-10.

09

Kontrolinis sąrašas

Dešimt klausimų, kuriuos galima pereiti su atversta savo svetaine ir nuotraukų aplanku.

• 1Ar apie kiekvieną nuotrauką svetainėje žinote, kas ją padarėJei bent apie vieną ne, ji yra pirmoji, kurią reikia pakeisti.
• 2Ar nė viena nuotrauka nėra paimta iš paieškos ar svetimos svetainėsNuoroda į šaltinį po ja padėties nekeičia.
• 3Ar klientų ir partnerių nuotraukoms iš socialinių tinklų turite jų leidimąPaskelbimas feisbuke autoriaus teisių nepanaikina.
• 4Ar gamintojo produktų nuotraukoms turite raštišką leidimąDažnai jis yra platintojo sutartyje. Jei ne, vieno laiško paprastai užtenka.
• 5Ar fotobanko nuotraukos nėra iš mokamos dalies„Unsplash+“ nuotraukoms nemokama licencija negalioja.
• 6Ar CC BY nuotraukoms nurodyti visi trys dalykaiAutorius, nuoroda į licenciją ir pakeitimų faktas.
• 7Ar su fotografu turite rašytinį susitarimą su išvardytais naudojimo būdaisKas neišvardyta, to nėra. Terminą ir teritoriją verta įrašyti tuo pačiu sakiniu.
• 8Ar darbo sutartyse yra sakinys apie darbuotojų sukurtų kūrinių teisesBe jo teisės grįžta darbuotojui po penkerių metų.
• 9Ar šiuolaikinis pastatas ar paveikslas nėra jūsų nuotraukos pagrindinis objektasFone galima, kadro centre komerciniais tikslais reikia architekto ar dailininko leidimo.
• 10Ar prie kiekvienos nuotraukos užrašyta, iš kur ji, kokia licencija ir kada atsisiųstaTai vienintelis įrodymas, kurį turėsite po trejų metų, kai licencijos tekstas bus pasikeitęs.