Straipsnis
Prieinamumas: kam galioja, kam ne
Nuo 2025 m. birželio 28 d. galioja Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, ir apie jį dažnai kalbama taip, tarsi jis liestų kiekvieną svetainę. Neliečia. Reikalavimai taikomi ne svetainėms, o uždaram gaminių ir paslaugų sąrašui, o paslaugas teikiančios labai mažos įmonės nuo jų atleistos atskiru įstatymo straipsniu. Čia surašyta, kaip nustatyti, ar reikalavimai jums taikomi, kur eina riba tarp paprastos svetainės ir elektroninės prekybos ir kas pasikeitė nuo 2026 m. balandžio 1 d.
Trys skirtingi dalykai, vadinami vienu žodžiu
Didžioji dalis painiavos atsiranda dar prieš pirmą klausimą, nes žodis „prieinamumas“ Lietuvoje šiandien reiškia tris atskirus dalykus, o jie turi skirtingus adresatus ir skirtingas pasekmes.
- Viešojo sektoriaus svetainių tvarka. Ji kyla iš 2016 m. direktyvos ir taikoma valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Privačiai įmonei ji netaikoma niekada, nesvarbu, kokio ji dydžio. Metodinę pagalbą šioje srityje teikia Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra.
- Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas. Priimtas 2022 m. gruodžio 8 d., Nr. XIV-1633, įsigaliojęs 2025 m. birželio 28 d. Būtent jis liečia privatų verslą, ir apie jį šis straipsnis. Jis įgyvendina 2019 m. direktyvą, kuri dažnai vadinama Europos prieinamumo aktu.
- WCAG gairės. Tai tarptautinis standartas, o ne Lietuvos įstatymas. Privalomieji reikalavimai nustatyti tik įstatymo 1 priede, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo gairėse tai pasako tiesiai: standartų taikymas nėra privalomas, jie tik padeda suprasti, ko reikalauja įstatymas.
Praktinė šito pasekmė paprasta. Pasiūlymas, kuriame rašoma „nuo 2025 m. visos svetainės privalo atitikti WCAG“, sujungia visus tris dalykus į vieną sakinį, o nė vienas iš jų taip neskamba atskirai.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-06-30; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Prieinamumo įstatymo įgyvendinimo rekomendacinės gairės ekonominės veiklos vykdytojams“, atnaujinta redakcija, 2026 m. gegužė; Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra, interneto svetainių prieinamumas. Patikrinta 2026-08-27.
Kam galioja: ne svetainėms, o sąrašui
Įstatymas neturi nė vienos nuostatos apie „interneto svetaines“ apskritai. Jis turi uždarą gaminių sąrašą ir uždarą paslaugų sąrašą, o svetainė į jį patenka tik tada, kai per ją teikiama viena iš tų paslaugų. Ministerijos gairės tai formuluoja kaip du klausimus, kuriuos verta užduoti būtent tokia tvarka: ar gaminys arba paslauga yra sąraše ir ar jie skirti vartotojui.
Paslaugos, kurios yra sąraše
- Elektroninių ryšių paslaugos. Interneto prieiga ir asmenų tarpusavio ryšys.
- Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugos. Subtitrai, garsinis vaizdavimas, gestų kalba ir prieiga prie jų.
- Transporto paslaugų elementai. Oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto keleivių aptarnavimo dalys.
- Banko paslaugos vartotojams. Nuo 2026 m. balandžio 1 d. apibrėžtos ne per įstaigos rūšį, o per pačią paslaugą.
- Elektroninės knygos ir speciali programinė įranga.
- Elektroninės prekybos paslaugos. Vienintelė šio sąrašo eilutė, kuri realiai liečia įprastą smulkų verslą.
- Atsakymai į pagalbos prašymus numeriu 112.
Gaminių pusėje sąrašas taip pat siauras: vartotojų bendrosios paskirties kompiuterių aparatinė įranga ir jos operacinės sistemos, savitarnos terminalai, tarp jų mokėjimo terminalai, elektroninių ryšių galiniai įrenginiai su interaktyviaisiais pajėgumais, prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos interaktyvieji įrenginiai ir elektroninės skaityklės.
Antras klausimas atmeta dar dalį atvejų. Įstatymas skirtas vartotojui taip, kaip jį apibrėžia Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas, tai yra fiziniam asmeniui, sudarančiam sutartį ne su savo verslu susijusiais tikslais. Paslaugoms, kurias teikiate tik kitoms įmonėms, reikalavimai tiesiogiai netaikomi.
Jei paslauga sąraše yra, reikalavimai taikomi visiems elementams, per kuriuos vartotojas ja naudojasi. Gairės išvardija: interneto svetainė, mobilioji programėlė, savitarna, elektroniniai dokumentai, naudotojo sąsajos, autentifikavimo ir mokėjimo sprendimai ir klientų aptarnavimo kanalai.
Tai reiškia, kad prieinamumo negalima nupirkti kaip vienos svetainės savybės, jei mokėjimą priima trečiosios šalies langas, o užsakymus tvarko atskira sistema.
Šaltiniai: Prieinamumo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalys; SADM gairės, skyriai „Kas turi laikytis prieinamumo įstatymo reikalavimų“ ir „Paslaugos, įtrauktos į prieinamumo įstatymą“; Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, prieinamumo reikalavimai. Patikrinta 2026-08-27.
Kur baigiasi svetainė ir prasideda elektroninė prekyba
Šitas klausimas praktikoje lemia beveik viską, nes elektroninė prekyba yra vienintelė sąrašo eilutė, į kurią įprasta įmonė gali patekti nepastebėjusi. Įstatymo 3 straipsnio 6 punkte elektroninė prekyba apibrėžta kaip paslaugos, teikiamos nuotoliniu būdu, naudojant interneto svetaines ir nešiojamuosius prietaisus, elektroninėmis priemonėmis ir individualiu vartotojo prašymu siekiant sudaryti vartojimo sutartį.
Lemiamas žodis šitame apibrėžime yra sutartis, ne svetainė ir ne krepšelis. Trys tipiniai atvejai:
- 1Puslapis su telefonu ir užklausos formaŽmogus parašo, jūs paskambinate, dėl visko susitariate telefonu arba vietoje. Užklausa nėra sutartis, tad tokia svetainė į elektroninės prekybos apibrėžimą nepatenka.
- 2Registracija, kurioje pasirenkamas laikas ir iš karto sumokamaSutartis sudaroma nuotoliniu būdu, elektroninėmis priemonėmis, individualiu prašymu. Tai jau atitinka apibrėžimą. Sveikatos priežiūros įstaigoms tokia registracija užduoda ir kitų klausimų, surašytų straipsnyje „Klinikos svetainė: ką galima ir ko negalima rodyti“.
- 3Viskas, kas tarp jųRegistracija be mokėjimo, užsakymo mygtukas be krepšelio, patvirtinimas laišku. Čia įstatymas tiesaus atsakymo neduoda, ir gairės tai pripažįsta: įsivertinti turi pats veiklos vykdytojas.
Jei atsakymas yra „taip, tai elektroninė prekyba“, verta žinoti dar du dalykus, kurių paprastai nesitikima. Reikalavimai taikomi visai platformai, ne tik naujoms jos dalims, taip pat ir seniems, bet vis dar veikiantiems jos elementams. Ir jie apima visą kelią: paiešką, registraciją, mokėjimą, užsakymo patvirtinimą, informaciją apie pristatymą ir grąžinimą, galimybę kreiptis pagalbos.
Bendro reklaminio pobūdžio laiškai prieinamumo reikalavimų atitikti neprivalo. Bet užsakymo patvirtinimas, pirkimo, pristatymo ar grąžinimo sąlygos laiške privalo, nes tai esminė informacija apie pačią paslaugą.
Tas pats laiškų šablonas dažnai naudojamas ir naujienlaiškiui, ir patvirtinimams, todėl praktikoje šitas skirtumas susiveda į tą patį failą.
Šaltiniai: Prieinamumo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 6 punktas ir 3 straipsnio 6 punktas; SADM gairės, skyrius „Elektroninės prekybos paslaugos“; Prieinamumo direktyvos (ES) 2019/882 preambulės 42 punktas. Patikrinta 2026-08-27.
Kam negalioja: labai maža įmonė ir penki turinio atvejai
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis pasako trumpai: paslaugas teikiančios labai mažos įmonės atleidžiamos nuo prieinamumo reikalavimų laikymosi ir nuo su tuo susijusių pareigų. Ne sumažinamos, ne atidedamos, o atleidžiamos.
Kas yra labai maža įmonė, įstatymas nesprendžia pats, o nurodo Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą. Ten, 3 straipsnio 3 dalyje, ji apibrėžta taip: dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš dviejų sąlygų:
- metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų;
- arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.
Žodis „bent vieną“ čia svarbus. Reikalaujama ne abiejų sąlygų kartu, tad įmonė, kurios apyvarta didesnė, bet turto vertė mažesnė, į apibrėžimą vis tiek patenka.
Trys atvejai, kai išimtis negalioja
- Ji taikoma tik paslaugoms. Įstatymo tekste parašyta „labai mažos įmonės, teikiančios paslaugas“. Jei ta pati įmonė pati pateikia rinkai sąraše esantį gaminį, pavyzdžiui, savitarnos ar mokėjimo terminalą, gaminio reikalavimų ji laikytis privalo. Nuo neproporcingos naštos vertinimo rengimo gamyba užsiimančios labai mažos įmonės atleistos, bet nuo pačių reikalavimų ne.
- Ji skaičiuojama nuo įmonės, ne nuo svetainės. Aštuonių žmonių įmonė su didele elektronine parduotuve išimtį turi. Dvylikos žmonių įmonė su keturių puslapių svetaine ir vienu užsakymo mygtuku jos neturi. Skaičiuojami žmonės ir pinigai, ne puslapiai.
- Ji nieko nekeičia dėl kitų įstatymų. Informacija apie paslaugos teikėją, privatumo politika, slapukų sutikimas ir elektroninės parduotuvės taisyklės galioja nepriklausomai nuo šios išimties. Jos kyla iš kitų teisės aktų.
Penki turinio atvejai, kuriems įstatymas netaikomas
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis atskirai išbraukia dalį svetainių ir programėlių turinio, ir tai galioja net tada, kai pačiai paslaugai reikalavimai taikomi:
- 1Iš anksto įrašytas apibrėžtos trukmės žiniasklaidos turinysJei paskelbtas iki įstatymo įsigaliojimo datos.
- 2Biuro programinės įrangos rinkmenų formataiTaip pat tik tie, kurie paskelbti iki įsigaliojimo datos.
- 3Internetiniai žemėlapiai ir kartografavimo paslaugosSu sąlyga, kad navigacijai skirtuose žemėlapiuose esminė informacija pateikiama prieinamu skaitmeniniu būdu.
- 4Trečiosios šalies turinysKurio veiklos vykdytojas nei finansuoja, nei rengia, nei kontroliuoja.
- 5ArchyvaiSvetainės ir programėlės, kurių turinys po įstatymo įsigaliojimo nebeatnaujinamas ir neredaguojamas.
Įstatymas kalba apie įmonę, o Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme įmonės ir verslininko, tai yra fizinio asmens su individualia veikla, sąlygos surašytos atskiruose straipsniuose. Ar 7 straipsnio išimtis vienodai apima individualia veikla dirbantį žmogų, iš paties teksto vienareikšmiškai neišplaukia, o nė viename mūsų skaitytame oficialiame dokumente to atskirai nepaaiškinta.
Nesame teisininkai ir spėlioti čia neverta. Individualias konsultacijas prieinamumo klausimais teikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Konsultacijų centras, ir tai vienintelė vieta, kur šitą klausimą prasminga užduoti.
Šaltiniai: Prieinamumo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 10 dalis ir 2 straipsnio 6 dalis; Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnis; SADM gairės, skyriai „Išimtys ir apsaugos verslui priemonės“ ir „Paslaugas teikiančios labai mažos įmonės“; Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Patikrinta 2026-08-27.
Kas pasikeitė 2026 m. balandžio 1 d.
Beveik viskas, kas lietuviškai parašyta apie šitą įstatymą, parašyta 2025 metų pavasarį, prieš jam įsigaliojant. Nuo tada įstatymas buvo pakeistas, o ministerija dėl to iš naujo parengė ir savo gaires. Pakeitimai įsigaliojo 2026 m. balandžio 1 d., atnaujinta gairių redakcija baigta rengti 2026 m. gegužę. Penki dalykai, kurie pasikeitė:
- Taikymo apimtis patikslinta. 2 straipsnio 4 dalyje papildomai įtvirtinta, kad prieinamumo reikalavimai taikomi tik vartotojams teikiamoms paslaugoms. Reikšmę turi ne vien paslaugos pobūdis, bet ir jos gavėjo statusas.
- Banko paslaugų vartotojams apibrėžimas atsietas nuo įstaigos rūšies. Dabar jos apibrėžtos per pačias paslaugas, tad tokias paslaugas gali teikti ir kiti veiklos vykdytojai, jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Įvesta ir nauja sąvoka, elektroninių transporto bilietų pardavimo paslaugos.
- Priežiūros institucijų funkcijos perskirstytos. Audiovizualinės žiniasklaidos prieigos interaktyviųjų įrenginių priežiūra perduota iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
- Reikalavimai skambučiams 112 atidėti. Iki 2027 m. birželio 28 d.
- Sankcijų tvarka sugriežtinta. Nustačiusi pažeidimą, priežiūros institucija gali skirti administracinę baudą kartu su sprendimu dėl gaminio tiekimo rinkai draudimo ar ribojimo, o ribojamąsias priemones taikyti nelaukdama, kol bus baigtas pažeidimo nagrinėjimas.
Praktinė išvada viena ir ji nemaloni: straipsnis apie šitą įstatymą, parašytas 2025 metais ir nuo tada nepaliestas, iš dalies yra pasenęs. Tai galioja ir tekstams advokatų kontorų tinklaraščiuose, ir tam, ką apie prieinamumą rašo svetaines parduodančios įmonės. Pirmas dalykas, kurio verta paieškoti bet kuriame tokiame tekste, yra data.
Šaltinis: SADM gairės, skyrius „Prieinamumo įstatymo pakeitimai“; Prieinamumo įstatymo 26 straipsnio 6 dalis ir 9 dalies 3 punktas. Patikrinta 2026-08-27.
Jei vis dėlto galioja: ką reikia padaryti
Jei paslauga sąraše yra ir išimtis netaikoma, pareigų yra trys, ir tik viena iš jų yra techninė.
Pati paslauga
Privalomieji reikalavimai nustatyti įstatymo 1 priede: III skyriuje bendrieji reikalavimai visoms paslaugoms, IV skyriuje specialieji atskiroms rūšims, tam tikrais atvejais dar VI skyriaus funkcinio veiksmingumo kriterijai. Standartų taikyti neprivaloma, bet gairės rekomenduoja orientuotis į EN 301 549 V3.2.1 ir naujausią WCAG 2.2 redakciją, kol atnaujintos standartų versijos dar nepaskelbtos kaip taikytinos.
Dokumentas, kurį reikia paskelbti
Pagal 13 straipsnį paslaugos teikėjas rengia bendrąjį paslaugos teikimo sąlygų aprašą, kuriame paaiškinama, kaip paslauga atitinka reikalavimus, kokie reikalavimai taikomi, kaip atitiktis užtikrinama viso teikimo metu ir kaip paslauga naudotis. Šis aprašas turi būti viešai skelbiamas, pateikiamas prieinamais formatais ir saugomas visą paslaugos teikimo laikotarpį.
Privalomo šablono nėra. Gairės tai pabrėžia atskirai: dokumentas yra laisvos formos, svarbu tik, kad jame būtų aiškiai paaiškinta, kaip paslauga atitinka taikomus reikalavimus.
Dvi apsaugos priemonės, jei viso to padaryti neįmanoma
- Esminis keitimas. Reikalavimų laikomasi tik tiek, kiek dėl to nereikia iš esmės keisti gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio. Vertinama kiekvienu atveju atskirai.
- Neproporcinga našta. Vertinama pagal įstatymo 2 priedo kriterijus, sugretinant atitikties išlaidas su numatoma nauda asmenims su negalia ir su veiklos vykdytojo grynąja apyvarta. Vertinimą reikia dokumentuoti, o paslaugų teikėjai jį turėtų atnaujinti bent kas penkerius metus.
- Viena sąlyga, kuri panaikina antrąją. Gavus finansavimą prieinamumui gerinti, remtis neproporcinga našta nebegalima. Tai įrašyta tame pačiame 14 straipsnyje.
Kas prižiūri ir kas gali skųstis
Priežiūros institucijos pagal 6 straipsnį yra keturios: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Elektroninė prekyba priklauso pirmajai.
Nagrinėjimas pradedamas gavus skundą arba institucijos iniciatyva. Ir skųstis gali ne tik pats vartotojas: 26 straipsnio 2 dalis mini ir galutinį naudotoją, ir valstybės ar savivaldybės instituciją, ir vartotojų asociaciją, ir kitą suinteresuotą asmenį.
Įstatyme numatytos baudos yra nuo 500 iki 15 000 eurų, dydis priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tai tikras skaičius iš teisės akto, o ne didžiausia įmanoma Europos bauda, kokia paprastai cituojama.
Ko pasakyti negalime: viešai paskelbto sprendimo, kuriuo Lietuvoje būtų skirta bauda būtent už prieinamumo reikalavimų pažeidimą, ieškodami neradome. Skelbiami sprendimai dėl elektroninės prekybos yra apie kitus pažeidimus. Todėl realesnė rizika smulkesnei įmonei kol kas atrodo ne bauda, o pats nagrinėjimas ir nurodymas pašalinti pažeidimą, o skundą, kaip ir slapukų atveju, dažniausiai parašo konkurentas arba nepatenkintas klientas.
Šaltiniai: Prieinamumo įstatymo 6, 13, 14 ir 26 straipsniai bei 1 ir 2 priedai; SADM gairės, skyriai „Paslaugų teikėjų pareigos“, „Galimos sankcijos ir galimybės vartotojams ginti savo teises“, „Esminis keitimas“ ir „Neproporcinga našta“; VVTAT prieinamumo reikalavimų puslapis. Patikrinta 2026-08-27.
Kontrolinis sąrašas
Pirmi keturi punktai atsako į klausimą, ar jums apskritai reikia skaityti likusius.
- 1Ar teikiate kurią nors iš septynių sąrašo paslaugųĮprastam verslui realiai svarbi tik viena eilutė, elektroninė prekyba.
- 2Ar jūsų svetainėje sudaroma sutartisUžklausos forma ne. Pasirinkimas ir apmokėjimas taip.
- 3Ar paslauga teikiama vartotojuiFiziniam asmeniui, ne kitai įmonei.
- 4Ar jūsų įmonėje dirba mažiau kaip 10 žmoniųIr pajamos arba balanso turtas neviršija 2 mln. eurų. Tada 7 straipsnio išimtis jums galioja.
- 5Ar prieinamas visas kelias, ne tik pagrindinis puslapisPaieška, registracija, mokėjimas, patvirtinimas, grąžinimas, pagalba.
- 6Ar paskelbtas bendrasis paslaugos teikimo sąlygų aprašasLaisva forma, viešai, prieinamu formatu.
- 7Ar prieinami užsakymo patvirtinimo laiškaiReklaminiams laiškams reikalavimas netaikomas, patvirtinimams taikomas.
- 8Ar prieinamas mokėjimo langasDažniausia kliūtis yra mygtukų ir piktogramų alternatyvaus teksto nebuvimas.
- 9Ar neproporcingos naštos vertinimas dokumentuotasJei juo remiatės. Ir ar atnaujintas per pastaruosius penkerius metus.
- 10Ar tikrinote datą prie kiekvieno perskaityto tekstoĮstatymas keistas 2026 m. balandžio 1 d., ir daug kas apie tai dar nepataisyta.
Prievolės nėra, ir mes jos neišradinėsime. Bet didelė dalis prieinamumo yra tiesiog tvarkinga svetainė: pakankamas teksto kontrastas, šriftas, kurio nereikia priartinti, mygtukai, į kuriuos pataiko pirštas, nuotraukos su aprašymu, forma, kurią galima užpildyti klaviatūra.
Tai naudinga penkiasdešimtmečiui, žiūrinčiam į telefoną saulėje, lygiai taip pat, kaip ir žmogui su negalia. Skirtumas tik toks, kad tai darote dėl klientų, o ne dėl baimės, ir niekas negali jums to parduoti kaip privalomo.
Nerašėme techninio vadovo, kaip pasiekti WCAG 2.2 atitiktį, nes tai priklauso nuo to, kuo svetainė padaryta, ir nuo to, kurie reikalavimai jums iš tikrųjų taikomi. Bendrieji reikalavimai bet kuriai verslo svetainei surašyti straipsnyje „Ką verslo svetainė privalo turėti pagal įstatymą“. Jei parduodate internetu, tas pats pardavimas turi ir atskirą taisyklių sluoksnį: „El. parduotuvės taisyklės ir 14 dienų teisė“. Duomenų pusė yra „Privatumo politika: ką joje realiai parašyti“ ir „Slapukai: teisingai arba visai be jų“, o kam priklauso pati svetainė, jos domenas ir kodas: „Kam priklauso jūsų svetainė“.
Nesame teisininkai ir tai nėra teisinė konsultacija. Prieinamumo auditų neparduodame, tad šis tekstas nieko jums nesiūlo nusipirkti. Jis surinktas iš pirminių šaltinių: paties įstatymo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gairių ir Prieinamumo direktyvos preambulės, ne iš kitų straipsnių apie prieinamumą. Ten, kur atsakymo neradome, taip ir parašėme.
Įstatymai keičiasi, ir šitas per pirmuosius savo galiojimo metus pasikeitė jau kartą. Jei skaitote tai po metų, spauskite nuorodas ir pasitikrinkite. Būtent todėl datos čia ir yra.
Nesate tikri, ar reikalavimai jums taikomi
Atsiųskite nuorodą ir parašykite, kiek žmonių dirba. Atsakysime, ar jūsų svetainė apskritai patenka į šito įstatymo taikymo sritį. Nemokamai ir be įpareigojimų, net jei svetainės pas mus nedarysite.
Parašyti užklausą labas@arbitas.lt