Straipsnis
Naujienlaiškis ir sutikimas: ką iš tikrųjų galima siųsti klientui
2026 m. balandžio 22 d. Lietuvoje pasikeitė taisyklė, apie kurią beveik visi lietuviški tekstai internete dar nežino: tiesioginės rinkodaros pranešimą įmonei dabar galima siųsti be jos išankstinio sutikimo. Žmogaus el. pašto adresui sutikimo tebereikia, ir tas reikalavimas niekur nedingo. Čia surašyta, kur tiksliai eina riba tarp šių dviejų atvejų, kada veikia išimtis esamam klientui, koks sutikimo langelis galioja ir ką privalo turėti kiekvienas išsiųstas laiškas.
Kada laiškas tampa tiesiogine rinkodara
Ne kiekvienas iš svetainės išsiunčiamas laiškas yra rinkodara, ir nuo šito skirtumo priklauso visa kita. Užsakymo patvirtinimas, sąskaita, atsakymas į užklausą, pranešimas, kad rezervacija perkelta, yra sutarties vykdymas arba atsakymas žmogui, kuris pats parašė pirmas. Tokiems laiškams atskiro sutikimo nereikia.
Rinkodara prasideda ten, kur laiške atsiranda pasiūlymas: nuolaida, naujos paslaugos pristatymas, priminimas, kad seniai lankėtės. Reklamos įstatyme reklama apibrėžta kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.
Praktikoje riba dažniausiai peržengiama netyčia. Užsakymo patvirtinimo laiško apačioje atsiranda blokas „Jums taip pat gali patikti“, ir formaliai tai jau rinkodaros pranešimas, nors visas laiškas buvo apie pristatymą.
- Nėra rinkodara Sąskaita, užsakymo ar rezervacijos patvirtinimas, atsakymas į kliento užklausą, pranešimas apie paslaugos ar taisyklių pasikeitimą.
- Yra rinkodara Naujienlaiškis, akcijos pranešimas, priminimas apsilankyti, pasiūlymas įsigyti papildomą paslaugą, taip pat rinkodaros blokas kitokio laiško viduje.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas Nr. VIII-1871, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-06-30, 2 straipsnio 8 dalis. Patikrinta 2026-09-06.
Straipsnio numeris, kurį beveik visi nurodo seną
Kai ieškote lietuviškai, kas leidžiama siųsti klientams, beveik visi tekstai nurodys Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnį. Tas numeris buvo teisingas iki 2021 m. lapkričio 30 d.
Nuo 2021 m. gruodžio 1 d. galioja nauja viso įstatymo redakcija, ir tiesioginė rinkodara joje yra 81 straipsnis. Iš to numerio galima greitai suprasti, kada tekstas parašytas: jeigu jame minimas 69 straipsnis, jis senesnis nei 2021 m. gruodis, tad apie 2026 m. pakeitimą, aprašytą kitame skyriuje, jis nieko nežino.
81 straipsnyje yra trys dalys ir kiekviena atsako į skirtingą klausimą:
- 1Kam reikia sutikimoNaudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį sutikimą. Nuo 2026 m. balandžio 22 d. čia yra išimtis juridiniams asmenims.
- 2Kada sutikimo nereikia savo klientuiIš savo kliento, kuris yra fizinis asmuo, parduodant gautus el. pašto kontaktinius duomenis galima naudoti savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei įvykdomos dvi sąlygos.
- 3Ką draudžiama daryti bet kuriuo atvejuSlėpti siuntėjo tapatybę, nenurodyti galiojančio adreso, kuriuo galima pareikalauti nutraukti siuntimą, ir vilioti į svetaines, neatitinkančias Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų.
Elektroninių ryšių įstatymas kalba apie siuntimą. Kas vyksta su pačiu adresu, kai jis jau pas jus, sprendžia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: kokiu pagrindu jį saugote, ką apie tai pasakėte žmogui ir kaip leidžiate nesutikti. Todėl toliau šiame straipsnyje du teisės aktai eina greta, o ne vienas vietoj kito.
Slapukų sutikimas yra to paties įstatymo 73 straipsnis ir visai atskira tema. Apie jį rašėme straipsnyje „Slapukų sutikimas svetainėje: teisingai arba visai be slapukų“. Šitas straipsnis apie slapukus nekalba.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas Nr. IX-2135, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-07-01, 81 straipsnis; nauja įstatymo redakcija nuo 2021-12-01 pagal įstatymą Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbtą TAR 2021-11-25. Patikrinta 2026-09-06.
Kas pasikeitė 2026 m. balandžio 22 d.
81 straipsnio 1 dalis papildyta antru sakiniu. Jame parašyta, kad išankstinio sutikimo nereikia, kai abonentas ar registruotasis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo, tačiau jam turi būti sudaryta aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė atsisakyti tolesnio siuntimo.
Paprastai tariant: įmonei rašyti galima be jos sutikimo, jei kiekvienas laiškas turi veikiantį atsisakymo būdą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tą patį mėnesį paskelbė klausimų ir atsakymų dokumentą su trimis pavyzdžiais, ir jie tikslesni už bet kokį persakymą.
- Viešas įmonės kontaktas Adresu vardas.pavarde@imone.lt, nurodytu Juridinių asmenų registre ar skelbimų portale kaip viešas įmonės kontaktas, rašyti galima be išankstinio sutikimo.
- Darbuotojo darbinis adresas Adresais info@imone.lt ir vardas.pavarde@imone.lt rašyti taip pat galima, nepriklausomai nuo to, ar adrese yra darbuotojo vardas ir pavardė.
- Skambučiai ir SMS Skambinti ir siųsti SMS įmonės numeriais leidžiama be išankstinio sutikimo. Inspekcija priduria vieną sąlygą skambučiams: jie galimi tada, kai rodomas skambinančiojo numeris.
Trys dalykai iš to paties dokumento, kurių persakymuose paprastai nelieka:
- 1Atsisakymo galimybė reikalinga kiekviename pranešimeNe kartą metuose ir ne tik pirmajame laiške. Inspekcija tai pasako tiesiai: kiekviename siunčiamame pranešime turi būti sudaryta galimybė atsisakyti tokios komunikacijos.
- 2Atsisakyti gali ir vadovas, ir pats darbuotojasTas darbuotojas, kurio naudojimui priskirtas kontaktas. Ta pati taisyklė galioja ir asmeniniam telefono numeriui, kuris darbuotojo sutikimu naudojamas darbui.
- 3Atsisakymo faktą reikia turėti kuo įrodytiInspekcija rekomenduoja saugoti įrodymus, kad atsisakymas buvo išreikštas. Siuntimas turi būti nutrauktas nepagrįstai nedelsiant.
Jis galioja tik juridiniam asmeniui. Privatus žmogaus adresas, sukurtas viešoje pašto sistemoje, į išimtį nepatenka, net jei tas žmogus turi individualią veiklą ir adresą naudoja darbui.
Ir jis nieko nekeičia dėl asmens duomenų. Adresas vardas.pavarde@imone.lt yra asmens duomuo, tad reglamentas jam galioja toliau: reikia teisėto pagrindo jį saugoti, reikia pasakyti žmogui, kad jį turite, ir reikia leisti nesutikti. Reglamento 21 straipsnio 2 dalis duoda teisę bet kuriuo metu nesutikti su duomenų tvarkymu tiesioginės rinkodaros tikslais, o 3 dalyje pasakyta, kad po tokio prieštaravimo duomenys tokiais tikslais nebetvarkomi. Be jokių sąlygų ir be svarstymo, ar jūsų interesas svarbesnis.
Šaltiniai: Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio 1 dalis, pakeista įstatymu Nr. XV-815, 2026-04-16, paskelbtu TAR 2026-04-21, i. k. 2026-06393, įsigaliojo 2026-04-22; Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pranešimas ir D.U.K. „Tiesioginė rinkodara juridinių asmenų atžvilgiu“, 2026-05-19; Reglamentas (ES) 2016/679, 21 straipsnio 2 ir 3 dalys. Patikrinta 2026-09-06.
Išimtis esamam klientui, kuris yra žmogus
Antroji 81 straipsnio dalis yra ta, kurios dažniausiai griebiamasi ir kuri dažniausiai persakoma per plačiai. Ji leidžia rašyti savo klientui be atskiro sutikimo, bet tik tada, kai sutampa keturi dalykai.
- 1Adresą gavote patsTeikdamas paslaugas arba parduodamas prekes tam pačiam žmogui. Ne iš sąrašo, ne iš partnerio, ne iš vizitinės.
- 2Klientas yra fizinis asmuoNuo 2026 m. balandžio taip parašyta pačiame įstatyme. Įmonių atvejį dabar sprendžia 1 dalis.
- 3Siūlote savo paties panašias prekes ar paslaugasNe partnerio, ne visos savo grupės ir ne to, ko tas klientas iš jūsų niekada nepirko.
- 4Galimybė nesutikti duota dviem momentaisTada, kai adresas renkamas, ir, jei žmogus iš pradžių neprieštaravo, siunčiant kiekvieną žinutę.
Ketvirtoji sąlyga yra ta, dėl kurios išimtis dažniausiai nesuveikia. Ji reikalauja dviejų momentų, o ne vieno. Jeigu perkant adresas buvo paimtas tyliai, be jokio paaiškinimo, kad jis bus naudojamas ir pasiūlymams, išimtis negalioja ir vėliau. Atsisakymo nuoroda laiško apačioje praleisto pirmojo momento neatstoja.
Pirkti ar iš kur nors gauti sąrašai. Adresai, surinkti iš viešų puslapių. Vizitinės iš parodos. Konkurso dalyvių sąrašas. Visais šiais atvejais adreso gavote ne parduodamas tam žmogui prekę ar paslaugą, tad 2 dalis netinka. Jeigu adresas priklauso įmonei, sprendžia 1 dalis ir jos atsisakymo reikalavimas. Jeigu privačiam žmogui, lieka vienintelis kelias: jo sutikimas.
Inspekcija atskirai pažymėjo, kad 2026 m. 2 dalis patikslinta tik redakciniu požiūriu. Tai reiškia, kad išimtis esamam klientui iš esmės nepasikeitė, o kas apie ją parašyta anksčiau, tebegalioja.
Šaltiniai: Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio 2 dalis, suvestinė redakcija nuo 2026-07-01; Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos D.U.K., 2026-05-19, skyrius „Dėl ERĮ 81 straipsnio 2 dalies taikymo“. Patikrinta 2026-09-06.
Koks sutikimas galioja
Kai išimtys netinka, lieka sutikimas. Jo reikalavimai surašyti ne Lietuvos įstatyme, o reglamente, ir jie labai konkretūs.
- Tyla sutikimu nelaikoma. Reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje pasakyta tiesiai: tyla, iš anksto pažymėti langeliai arba neveikimas neturėtų būti laikomi sutikimu. Reikia aiškaus veiksmo, pavyzdžiui, langelio pažymėjimo.
- Prašymas atskiriamas nuo kitų dalykų. 7 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad sutikimo prašymas, pateikiamas kartu su kitais klausimais, būtų aiškiai atskirtas, suprantamas ir parašytas aiškia bei paprasta kalba. Tas pats langelis negali reikšti ir taisyklių priėmimo, ir naujienlaiškio.
- Sutikimas negali būti užsakymo sąlyga. 7 straipsnio 4 dalis: vertinant, ar sutikimas duotas laisva valia, žiūrima, ar sutarties vykdymui nenustatyta sąlyga sutikti su duomenų tvarkymu, kuris tai sutarčiai vykdyti nebūtinas. Naujienlaiškis pirkimui nebūtinas.
- Sutikimą turite galėti įrodyti. 7 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad duomenų valdytojas galėtų įrodyti, jog sutikimas buvo duotas. Prisiminti neužtenka.
- Atšaukti turi būti taip pat lengva kaip duoti. 7 straipsnio 3 dalis. Jei užsiprenumeruoti galima vienu paspaudimu, atsisakyti negali reikėti laiško su prašymu.
Reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje tikrai parašyta, kad asmens duomenų tvarkymas tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti vertinamas kaip atliekamas vadovaujantis teisėtu interesu. Iš to dažnai daroma išvada, kad sutikimo nereikia, ir ji neteisinga.
Teisėtas interesas gali pateisinti adreso laikymą ir tvarkymą, bet Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnis atskirai reikalauja sutikimo pačiam siuntimui į fizinio asmens adresą. Tai du skirtingi klausimai, ir į antrąjį pirmasis neatsako.
Šaltiniai: 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679, 7 straipsnis, 21 straipsnis, 32 ir 47 konstatuojamosios dalys. Patikrinta 2026-09-06.
Antras įstatymas, kuris sako kitaip
Šiuo klausimu mūsų tekstas skiriasi nuo visų kitų, kuriuos radome. Elektroninių ryšių įstatymas 2026 m. balandį reikalavimą įmonėms sušvelnino. Reklamos įstatymas kartu su juo pakeistas nebuvo.
Jo 13 straipsnio 1 dalyje tebeparašyta: reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Reklamos vartotojas tame pačiame įstatyme apibrėžtas kaip asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama, o asmuo Lietuvos teisėje yra ir fizinis, ir juridinis. Jokios išimties įmonėms ten nėra.
To paties straipsnio 2 dalis prideda antrą taisyklę, kuri galioja visiems: draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
Oficialaus dokumento, kuris šiuos du įstatymus tarpusavyje suderintų, neradome. Inspekcijos paaiškinimas kalba tik apie Elektroninių ryšių įstatymą, o Reklamos įstatymo priežiūra jai nepriklauso: ją vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tad tikslaus atsakymo, kaip 13 straipsnis taikomas po 2026 m. balandžio, mes neturime ir nesugalvosime.
Ką galime pasakyti: abiejuose įstatymuose sutampa vienas reikalavimas, ir jį įvykdyti pigu. Atsisakymo galimybė kiekviename laiške ir siuntimo nutraukimas iš karto, kai paprašoma, yra vienintelis reikalavimas, kurį įvykdžius nė vienas iš jų nepažeidžiamas.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas Nr. VIII-1871, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-06-30, 2 straipsnio 17 dalis, 13 straipsnis, 19 straipsnis. Patikrinta 2026-09-06.
Ką privalo turėti kiekvienas laiškas
81 straipsnio 3 dalis yra trumpiausia ir vienintelė, kuri galioja visiems vienodai, nesvarbu, kas gavėjas ir kokiu pagrindu siunčiate. Ji draudžia tris dalykus.
- 1Slėpti siuntėjo tapatybęTapatybė to, kurio vardu informacija siunčiama, turi būti matoma taip, kaip reikalauja Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas.
- 2Nenurodyti adreso, kuriuo galima pareikalauti nutrauktiTuri būti galiojantis adresas. Nuoroda, vedanti į nebeveikiantį puslapį, ir dėžutė, į kurią niekas nežiūri, šito nepadengia.
- 3Vilioti į svetaines, neatitinkančias reikalavimųLaiškas gali būti tvarkingas, o pažeidimas prasidėti puslapyje, į kurį jis veda.
Trečiasis draudimas mažiausiai akivaizdus ir tiesiogiai susijęs su tuo, kas turi būti pačioje svetainėje. Ką Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas reikalauja nurodyti, surašėme straipsnyje „Ką verslo svetainė privalo turėti pagal įstatymą“.
Prie šitų trijų prisideda ketvirtas dalykas iš reglamento. 21 straipsnio 4 dalyje reikalaujama apie teisę nesutikti informuoti ne vėliau kaip pirmą kartą susisiekiant, aiškiai ir atskirai nuo visos kitos informacijos. Tad vienas sakinys apie tai, kaip atsisakyti, laiške yra ne mandagumas, o reikalavimas.
Tikras siuntėjo pavadinimas ir veikiantis atgalinio atsakymo adresas. Veikianti atsisakymo nuoroda arba adresas. Vienas aiškus sakinys apie teisę nesutikti, atskirai nuo visko kito. Nuoroda į privatumo politiką. Ir paaiškinimas, iš kur gavote adresą, jeigu gavėjas to gali nesuprasti.
Paskutinis punktas įstatyme pažodžiui neparašytas, bet reglamento 13 ir 14 straipsniai reikalauja pasakyti, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu duomenys tvarkomi, o gavėjas, su kuriuo iki tol nebendravote, to paprasčiausiai nežino.
Šaltiniai: Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio 3 dalis; Reglamentas (ES) 2016/679, 13, 14 ir 21 straipsniai. Patikrinta 2026-09-06.
Prenumeratos forma svetainėje
Visa tai virsta keliais sprendimais, kuriuos priima tas, kas daro puslapį. Padaryti juos iš karto nieko nekainuoja. Vėliau tenka perdaryti visą formą.
- 1Atskiras nepažymėtas langelisVienas langelis vienam tikslui. Naujienlaiškis atskirai nuo taisyklių ir atskirai nuo užsakymo.
- 2Prie langelio parašyta, kas bus siunčiamaNe „sutinku su duomenų tvarkymu“, o „sutinku gauti naujienas ir pasiūlymus el. paštu“.
- 3Nuoroda į privatumo politiką šalia, o ne apačiojeTen turi būti įvardytas ir tikslas siųsti naujienlaiškį, ir įrankis, kuriuo siunčiate.
- 4Įrašas, ką ir kada žmogus pažymėjoData, laikas, forma ir tekstas, kuris tuo metu buvo prie langelio. Tai ir yra tas įrodymas, kurio reikalauja 7 straipsnio 1 dalis.
- 5Atsisakymų sąrašas, kuris niekada netrinamasKad kitas įrankis ar kitas sąrašas to paties adreso nepasiimtų iš naujo.
Dvigubas patvirtinimas, kai po prenumeratos ateina laiškas su patvirtinimo nuoroda, nė viename mūsų skaitytame Lietuvos teisės akte nenustatytas kaip pareiga. Bet tai pigiausias būdas turėti tą įrodymą, ir dėl jo verta apsispręsti sąmoningai, o ne todėl, kad taip padarė įrankis.
Nedėkite langelio. Forma be prenumeratos langelio nereikalauja nei sutikimo įrašų, nei atsisakymo sąrašo, nei atskiro tikslo privatumo politikoje. Mūsų pačių svetainėje to langelio nėra būtent dėl to.
Tas pats galioja ir atvirkščiai: langelis, pažymėtas per trejus metus tūkstantį kartų, be nė vieno išsiųsto laiško, yra tik prievolė be jokios naudos.
Šaltiniai: Reglamentas (ES) 2016/679, 7 straipsnio 1 ir 2 dalys; Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos D.U.K., 2026-05-19, dėl atsisakymo fakto įrodymų saugojimo. Patikrinta 2026-09-06.
Baudos ir kas tai prižiūri
Šitą temą prižiūri dvi skirtingos institucijos pagal du skirtingus įstatymus, ir sumos jose nevienodos.
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, iki 60 000 eurų. Elektroninių ryšių įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje pasakyta, kad už 81 straipsnio pažeidimus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, inspekcija turi teisę skirti iki 60 000 eurų ekonominę piniginę sankciją. Ši dalis pakeista 2026 m. gegužės 12 d. įstatymu Nr. XV-920.
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, iki 3 procentų metinių pajamų. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje 13 straipsnis įrašytas į sąrašą tų, už kuriuos skiriama bauda iki 3 procentų praėjusių metų pajamų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų, o pakartotinai per metus iki 6 procentų ir ne daugiau kaip 200 000 eurų.
Prie antrojo skaičiaus prisideda terminas, kuris svetainėms ir laiškams veikia savaip. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalis leidžia bausti ne vėliau kaip per vienus metus nuo paskutinės reklamos skleidimo dienos. Vienkartiniam laiškui ta diena yra išsiuntimo diena, o pastoviai siunčiamam naujienlaiškiui ji ateina tik tada, kai siuntimas nutraukiamas.
Viešai paskelbto Lietuvos sprendimo, kuriuo smulkus verslas būtų nubaustas būtent už naujienlaiškį be sutikimo, neradome. Todėl čia nėra nė vieno konkretaus atvejo su suma, ir tai sąmoninga.
Užtat patikrinti galima tai, kas čia parašyta: skaičiai paimti iš įstatymų teksto, o ne iš didžiausio įmanomo skaičiaus, kurį įprasta cituoti kalbant apie reglamentą. Nuorodos yra prie kiekvieno skyriaus.
Šaltiniai: Elektroninių ryšių įstatymo 90 straipsnio 8 dalis, pakeista įstatymu Nr. XV-920, 2026-05-12, paskelbtu TAR 2026-05-15; Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 9 dalys. Patikrinta 2026-09-06.
Kontrolinis sąrašas
Dešimt punktų, kuriuos galima pereiti su atversta savo forma ir paskutiniu išsiųstu laišku.
- 1Ar žinote, kuriems adresams sąraše priklauso įmonė, o kuriems žmogusNuo 2026 m. balandžio tai dvi skirtingos taisyklės, ir sąrašas dažniausiai yra sumaišytas.
- 2Ar kiekviename laiške yra veikianti atsisakymo nuorodaKiekviename, o ne pirmame. Tai vienintelis reikalavimas, galiojantis visais atvejais.
- 3Ar patikrinote, kad ta nuoroda tikrai veikiaPaspauskite ją patys. Nuoroda į nebeveikiantį puslapį prilygsta jos nebuvimui.
- 4Ar galėtumėte parodyti, kada ir ką žmogus pažymėjoReglamento 7 straipsnio 1 dalis reikalauja įrodymo, o ne prisiminimo.
- 5Ar prenumeratos langelis atskirtas nuo taisyklių priėmimoVienas langelis dviem dalykams sutikimo negalioja.
- 6Ar langelis nebuvo pažymėtas iš ankstoReglamento 32 konstatuojamoji dalis tai įvardija tiesiogiai.
- 7Ar siunčiate tik savo panašias prekes ar paslaugasJei remiatės išimtimi esamam klientui, partnerio pasiūlymas į ją nepatenka.
- 8Ar galimybė nesutikti buvo duota adreso surinkimo metuTai antroji išimties sąlyga. Jos praleidus, išimtimi remtis nebegalima.
- 9Ar atsisakymai išsaugomi ir ar sąrašas jų nepamirštaĮrankio pakeitimas yra dažniausia vieta, kur atsisakymai dingsta.
- 10Ar privatumo politikoje naujienlaiškis nurodytas kaip atskiras tikslas„Susisiekti dėl užklausos“ ir „siųsti naujienlaiškį“ yra du skirtingi tikslai.
Nerašėme apie SMS ir pokalbių programėles plačiau nei tiek, kiek jas mini pats 81 straipsnis, ir nerašėme apie laiškų pristatomumą, tai yra techninius įrašus, dėl kurių laiškas patenka arba nepatenka į gavėjo dėžutę. Tai svarbu, bet tai jau ne teisės klausimas.
Slapukų sutikimas aprašytas atskirai straipsnyje „Slapukų sutikimas svetainėje“, o kas apskritai turi būti parašyta privatumo politikoje, surašyta straipsnyje „Privatumo politika: ką joje realiai parašyti“. Bendrieji reikalavimai bet kuriai verslo svetainei yra straipsnyje „Ką verslo svetainė privalo turėti pagal įstatymą“, o tai, ką galima rašyti apie klientų nuomonę, aprašyta straipsnyje „Atsiliepimai svetainėje: kada jie tampa pažeidimu“.
Mes patys skambiname įmonėms ir siunčiame joms pasiūlymus. Būtent 81 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir yra tai, kas nuo 2026 m. balandžio tokį skambutį ir laišką daro leistiną be išankstinio sutikimo.
Todėl tos pačios taisyklės galioja ir mums. Skambiname rodydami savo numerį. Paprašius neberašyti, neberašome, ir tą prašymą užsirašome. Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis prideda dar vieną dalyką: reklamos paslaugų teikėjas atsako, jeigu žinojo ar turėjo žinoti apie pažeidimą. Plačiau apie tai rašėme straipsnyje „Klinikos svetainė: ką galima ir ko negalima rodyti“.
Nesame teisininkai ir tai nėra teisinė konsultacija. Auditų neparduodame. Šis tekstas surinktas iš pirminių šaltinių: pačių įstatymų suvestinių redakcijų, reglamento teksto ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos paskelbto dokumento, o ne iš kitų straipsnių šia tema. Ten, kur atsakymo neradome, taip ir parašėme.
Svarbiausias čia aprašytas pakeitimas įsigaliojo 2026 m. balandžio 22 d., tad didelė dalis lietuviškų tekstų internete jo dar nemini. Jei skaitote tai vėliau, spauskite nuorodas ir pasitikrinkite. Būtent todėl datos čia ir yra.
Nesate tikri dėl savo prenumeratos formos
Atsiųskite nuorodą ir parašykite, kas neduoda ramybės. Pasakysime, ko iš tos formos reikalauja įstatymas ir ką matome puslapyje. Nemokamai ir be įpareigojimų, net jei svetainės pas mus nedarysite.
Parašyti užklausą labas@arbitas.lt