Straipsnis
Konkursas su prizais svetainėje ir socialiniuose tinkluose: kada jis tampa loterija
Prizas už atsiliepimą, burtai tarp tų, kurie pažymėjo draugą, dovanų krepšelis vienam iš pirkusiųjų. Daugelis verslų yra tai darę, ir beveik visada kyla tas pats klausimas: ar tam nereikia leidimo. Atsakymas paprastas: dažniausiai nereikia, nes loterija pagal įstatymą prasideda tik tada, kai už dalyvavimą mokama. Bet leidimas nėra vienintelis klausimas. Šiame tekste surašyta, kur tiksliai eina loterijos riba, kokias taisykles verta paskelbti iš anksto, ką draudžia pati „Facebook“ platforma ir kas turi sumokėti pajamų mokestį nuo prizo.
Konkursas, prizinis žaidimas ir loterija yra skirtingi dalykai
Kasdienėje kalboje „konkursu“ vadinama viskas, kur yra prizas. Teisėje tai trys skirtingi dalykai, ir kiekvienam galioja kitos taisyklės.
- 1KonkursasPrizą gauna tas, kurio darbas ar rezultatas geriausias: gražiausia nuotrauka, originaliausias receptas, teisingiausias atsakymas. Civilinio kodekso 6.947 straipsnis tai vadina viešu konkursu ir nustato, kas privalo būti paskelbta iš anksto. Laimėtoją lemia ne atsitiktinumas, todėl loterija tai nėra.
- 2Prizinis žaidimas arba akcijaLaimėtojas išrenkamas burtų keliu, bet už dalyvavimą nemokama: reikia palikti komentarą, užsiprenumeruoti, pažymėti draugą arba tiesiog pirkti įprasta kaina. Atskiro įstatymo tokiems žaidimams nėra, jiems galioja bendros vartotojų apsaugos ir mokesčių taisyklės.
- 3LoterijaDalyvis perka galimybę laimėti, o laimėtojas išrenkamas atsitiktinai. Tai licencijuojama veikla pagal Loterijų įstatymą, ir smulkiam verslui ji praktiškai neprieinama. Kodėl, paaiškinta ketvirtame skyriuje.
Žaidimai socialiniuose tinkluose, kuriuose reikia pakomentuoti ar pažymėti draugą, yra antrasis variantas. Klausimas, kurį verta užduoti prieš kiekvieną, yra vienas: ar dalyvis už galimybę laimėti ką nors moka.
Šaltiniai: Civilinis kodeksas, suvestinė redakcija 2026-07-31 iki 2026-09-26, 6.947 straipsnis; Loterijų įstatymas Nr. IX-1661, suvestinė redakcija nuo 2025-05-01, 1 ir 2 straipsniai. Patikrinta 2026-09-25.
Trys požymiai, pagal kuriuos žaidimas tampa loterija
Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis loteriją apibrėžia vienu sakiniu: „žaidimas įsigytais bilietais siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis.“ Bilietu laikomas ne tik popierinis bilietas, bet ir „loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje atpažįstamas įrašas“ (5 dalis), tad internete bilietu gali būti ir registracijos įrašas, jei už jį sumokėta.
Lošimų priežiūros tarnyba, kuri loterijas prižiūri, savo atsakymuose į dažniausius klausimus šį sakinį išskaido į tris požymius. Žaidimas yra loterija, jeigu atitinka visus tris:
- Žaidėjai perka bilietus. Tarnybos žodžiais, „sumoka už dalyvavimą žaidime (rizikuoja sumokėta pinigų suma)“.
- Laimėtoją lemia atsitiktinumas. „Dalyvaujama atsitiktinumu, sėkme pagrįstame žaidime.“
- Galima laimėti pinigų, daiktą arba paslaugą. Dovanų kuponas, nemokama procedūra ir prekė yra laimėjimas lygiai taip pat, kaip pinigai.
Ir svarbiausias sakinys iš to paties paaiškinimo: „Žaidimas, kuris neatitinka bent vieno iš trijų loterijos požymių, nėra laikomas loterija.“ Kai dalyvauti nemokama, nėra pirmojo požymio. Kai laimėtoją lemia vertinamas darbas, nėra antrojo.
Brangi SMS žinutė yra bilietas. „Padidinto tarifo trumposios SMS žinutės siuntimas norint dalyvauti žaidime, prilyginamas loterijos bilieto pirkimui telefono ryšiu.“ Žaidimas „atsiųsk žinutę ir laimėk“ už didesnę nei įprasta kainą yra loterija, net jei niekas nevadina to bilietu.
Kai žaidime yra ir žinios, ir sėkmė, vertinama, kas lemia daugiau. Pavyzdžiui, viktorina, kurioje visi teisingai atsakę dalyvauja burtuose. Tarnyba rašo, kad tokiu atveju vertinama, „kuris aspektas (įgūdžiai/žinios ar atsitiktinumas) yra dominuojantis ir nulemiantis laimėtoją“. Jei klausimas toks lengvas, kad atsakys visi, laimėtoją iš tikrųjų lemia burtai.
Šaltiniai: Loterijų įstatymas, 2 straipsnio 4 ir 5 dalys; Lošimų priežiūros tarnyba, „Dažniausiai užduodami klausimai“, klausimas „Kada žaidimas priskirtinas loterijai arba lošimui“, puslapis atnaujintas 2026-01-30. Patikrinta 2026-09-25.
Burtai tarp pirkusiųjų ir kainos sąlyga
Dažniausias smulkaus verslo žaidimas yra ne socialiniame tinkle, o prie kasos arba el. parduotuvėje: „visi, apsipirkę iki mėnesio pabaigos, dalyvauja prizo burtuose“. Iš pirmo žvilgsnio čia yra visi trys požymiai: žmogus sumoka, laimėtojas traukiamas atsitiktinai, prizas yra daiktas.
Tokiam atvejui įstatyme yra atskira išimtis. 1 straipsnio 2 dalis: „Šis įstatymas netaikomas tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą.“ Tarnyba paaiškina logiką: pirkimo kvitas čia yra savotiškas bilietas, bet žmogus „nerizikuoja prarasti pinigų“, nes moka tik už prekę, kurią ir taip pirko.
Šitos sąlygos įstatymo tekste nėra, ji yra tarnybos paaiškinime, ir būtent ją dažniausiai praleidžia: vertinama, „ar prekė/paslauga įsigyjama už kainą, ne didesnę nei įprasta tos prekės/paslaugos vertė rinkoje“. Jei prekė, suteikianti teisę dalyvauti žaidime, parduodama brangiau nei įprastai, laikoma, kad pirkėjas moka ir už dalyvavimą žaidime, o tai „prilyginama loterijos bilieto įsigijimui“.
Praktiškai tai reiškia: „burtų puodelis“ už 12 eurų, kai toks pat puodelis be burtų kainuoja 6, yra loterija. Tas pats puodelis už įprastą kainą su dalyvavimu burtuose yra akcija. Tarnyba tai apibendrina taip: loterija nėra žaidimai, kurie „organizuojami rinkodaros tikslais, siekiant didinti prekyba besiverčiančio subjekto pardavimus“, kai žaidimas skirtas ne pajamoms iš jo gauti, o prekybai reklamuoti.
Iš to išplaukia paprastas patikrinimas: jei tą pačią prekę tą pačią dieną galima nusipirkti ta pačia kaina ir be žaidimo, kaina įprasta. Jei „žaidimo“ versija kainuoja daugiau, skirtumas yra bilieto kaina.
Šaltiniai: Loterijų įstatymas, 1 straipsnio 2 dalis; Lošimų priežiūros tarnyba, „Dažniausiai užduodami klausimai“, klausimai „Kada žaidimas priskirtinas loterijai arba lošimui“ ir „Ar žaidimo, kai asmuo, pirkdamas tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti prizą, organizavimas laikytinas azartinių lošimų ar loterijų organizavimu“. Patikrinta 2026-09-25.
Ar reikia leidimo konkursui su prizais
Jei už dalyvavimą nemokama, leidimo nereikia, nes tai nėra loterija, o kitokio leidimo prizų žaidimams nė vienas mūsų perskaitytas teisės aktas nenumato. Konkursui, kuriame vertinamas darbas, leidimo nereikia ir tada, kai jis mokamas, nes laimėtojo nelemia atsitiktinumas.
Jei už dalyvavimą mokama ir laimėtojas traukiamas burtų keliu, reikia loterijų veiklos licencijos. Ir čia yra dalykas, kurio beveik niekas nepasako: smulkus verslas tokios licencijos praktiškai gauti negali.
- 1Licenciją gali gauti tik bendrovėLoterijų įstatymo 9 straipsnis teisę organizuoti loterijas suteikia tik bendrovėms, gavusioms Lošimų priežiūros tarnybos licenciją. Individualios veiklos pagrindu dirbantis žmogus loterijos organizuoti negali.
- 2Didžiajai loterijai reikia 144 000 eurų kapitalo ir jokios kitos veiklos25 straipsnio 1 dalis reikalauja ne mažesnio kaip 144 000 eurų nuosavo kapitalo, o 10 straipsnio 1 dalis draudžia didžiųjų loterijų organizatoriui „verstis kita ūkine ar komercine veikla“. Parduotuvė ar salonas didžiųjų loterijų organizatoriumi būti negali.
- 3Mažoji loterija galima tik renginyje2 straipsnio 14 dalis: mažosios loterijos bilietai platinami „sporto varžybose, kultūros arba kituose viešuose renginiuose“, o laimėjimai atiduodami iki renginio pabaigos. Reikia 14 000 eurų kapitalo arba banko garantijos (25 straipsnio 2 ir 3 dalys). Žaidimui socialiniame tinkle ši rūšis netinka.
- 4„Visi bilietai į vieną dėžę“ loterija neleidžiama visaiĮstatymas pripažįsta tik tiražines, momentines ir sportines loterijas (3 straipsnis). Tarnyba rašo, kad loterijos, kuriose visi parduoti bilietai sudedami į vieną talpą ir iš jos ištraukiamas laimintis, neatitinka nė vienos rūšies, ir jei įstatymas tokios rūšies nenumato, „tokio žaidimo organizavimas Lietuvos Respublikoje nėra galimas“.
Todėl smulkiam verslui išvada paprasta: prizų žaidimas turi būti nemokamas arba vykti už įprastą prekės kainą. Mokamo burtų žaidimo smulkus verslas teisėtai surengti negali.
Šaltiniai: Loterijų įstatymas, 2 straipsnio 14 dalis, 3, 9, 10 ir 25 straipsniai, 28 straipsnio 1 dalis; Lošimų priežiūros tarnyba, „Dažniausiai užduodami klausimai“. Patikrinta 2026-09-25.
Penki atvejai: loterija ar ne
Trys pirmieji yra dažniausi smulkaus verslo žaidimai. Du paskutiniai parodo, kur riba iš tikrųjų peržengiama. Prie kiekvieno nurodome ir tai, kas svarbu be Loterijų įstatymo, nes būtent ten dažniausiai ir suklystama.
- 1Prizas už paliktą atsiliepimąNe loterija, leidimo nereikia. Už dalyvavimą nemokama. Bet atsiliepimas, parašytas dėl prizo, yra skatinamasis atsiliepimas: svetainėje prie jo reikia tai nurodyti, o „Google“ žemėlapiuose atlygis už atsiliepimą draudžiamas visai (septintas skyrius). Pajamų mokestis: kaip ir bet kuriam prizui, aštuntas skyrius.
- 2Burtai tarp tų, kurie pažymėjo draugą komentareNe loterija, leidimo nereikia. Už dalyvavimą nemokama. Bet „Facebook“ puslapių taisyklės tiesiogiai draudžia reikalauti ar skatinti, kad dalyviai „žymėtų kitus asmenis“ ar dalintųsi įrašu. Įstatymo tai nepažeidžia, platformos sąlygas pažeidžia.
- 3Burtai tarp visų pirkusiųjų per mėnesįNe loterija, leidimo nereikia, jei prekės kainuoja įprastai. Tai tiesiogiai Loterijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies išimtis. Taisyklėse verta nurodyti, ar dalyvauja visi pirkėjai, ar tik tie, kurie užsiregistravo, ir kaip bus užtikrintas atsitiktinumas.
- 4„Dalyvavimas 2 eurai, prizas vertas 300“Loterija. Visi trys požymiai. Reikia licencijos, kurios smulkus verslas negauna, o toks traukimas „iš vienos dėžės“ Lietuvoje neleidžiamas visai. Tas pats galioja „dalyvavimui“ per brangią SMS žinutę.
- 5Gražiausios nuotraukos konkursas, kurį vertina komisijaNe loterija, tai viešas konkursas pagal Civilinį kodeksą. Laimėtoją lemia darbas, ne atsitiktinumas. Bet kodeksas nustato, kas turi būti paskelbta iš anksto, ir riboja sąlygų keitimą (šeštas skyrius). Be to, laimėjusi nuotrauka organizatoriui automatiškai nepriklauso.
Ketvirtas ir penktas atvejai rodo, kodėl atsakymo į klausimą „ar reikia leidimo“ neužtenka. Žaidimas gali būti visiškai teisėtas pagal Loterijų įstatymą ir vis tiek pažeisti Civilinį kodeksą, vartotojų apsaugos taisykles arba platformos sąlygas.
Šaltiniai: Loterijų įstatymas, 1 ir 2 straipsniai; Lošimų priežiūros tarnyba, „Dažniausiai užduodami klausimai“; „Facebook“ puslapių, grupių ir renginių politika, skyrius „Reklaminės akcijos“; „Google Maps“ naudotojų turinio politika. Patikrinta 2026-09-25.
Kokias taisykles paskelbti iš anksto
Prizų žaidimui, kuriame laimėtojas traukiamas burtų keliu, atskiro įstatymo su privalomu taisyklių turiniu nėra. Konkursui, kuriame vertinamas darbas, jis yra, ir tai Civilinio kodekso XLIX skyrius „Viešas konkursas“.
6.947 straipsnio 2 dalis: „Paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos.“ Tai šeši dalykai, kurie turi būti paskelbti prieš pradedant, ne po to.
- Sąlygas keisti galima tik pirmoje termino pusėje. 6.948 straipsnio 1 dalis. Jei konkursas trunka dvi savaites, po septintos dienos sąlygų keisti nebegalima. Pakeitus sąlygas, apie tai pranešama taip pat, kaip buvo paskelbtas konkursas, o dalyviams, kurie jau atliko darbą, atlyginamos jų išlaidos.
- Jei nesilaikote paskelbtos vertinimo tvarkos ar terminų, dalyvis gali reikalauti nuostolių atlyginimo. 6.952 straipsnio 1 dalis. Todėl „laimėtoją paskelbsime penktadienį“ yra įsipareigojimas, ne ketinimas.
- Ginčui dėl rezultatų yra tik vienas mėnuo. 1.125 straipsnio 3 dalis: „Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams.“ Organizatoriui tai naudinga, bet tik jei rezultatai paskelbti taip, kad datą būtų galima įrodyti.
- Laimėjęs kūrinys organizatoriui nepriklauso. 6.950 straipsnis: jei konkurso dalykas buvo sukurti kūrinį, organizatorius įgyja tik „pirmenybės teisę sudaryti su konkurso nugalėtoju sutartį dėl sukurto kūrinio panaudojimo“, jeigu sąlygos nenustato ko kita. Nuotraukų konkurso laimėtojos nuotrauką naudoti reklamoje galima tik tada, kai tai parašyta taisyklėse arba sudaryta atskira sutartis. Plačiau apie tai straipsnyje „Nuotraukos svetainėje: kieno jos“.
Burtų žaidimo taisyklių turinio joks įstatymas neišvardija, bet Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas draudžia du dalykus, kurie be taisyklių lengvai įvyksta. 7 straipsnio 17 punktas klaidinančia laiko „tvirtinimą, kad siūloma dalyvauti konkurse ar gauti prizą, nesuteikiant nurodytų prizų ar jų tinkamų atitikmenų“. 8 straipsnio 3 dalies 8 punktas agresyvia laiko apgaulingo įspūdžio sudarymą, kad vartotojas gaus dovaną, kai jos gauti negalima arba ją galima gauti tik sumokėjus.
Todėl ir burtų žaidimui verta paskelbti tą patį, ką kodeksas reikalauja konkursui: kas organizuoja (pavadinimas ir kodas), kas gali dalyvauti, ką reikia padaryti, iki kada, koks prizas ir kiek jų, kaip ir kada išrenkamas laimėtojas, kaip jis bus informuotas ir per kiek laiko turi atsiliepti, ir kas bus, jei neatsilieps. Tai vienas puslapis svetainėje su data, į kurį nuoroda dedama prie kiekvieno žaidimo įrašo.
Taisyklių puslapis svetainėje yra paprastas tekstinis puslapis, ir jį įkelti galime. Pačių taisyklių už organizatorių nerašome, nes už jas atsako tas, kas žaidimą rengia.
Šaltiniai: Civilinis kodeksas, 1.125 straipsnio 3 dalis, 6.947 iki 6.952 straipsniai; Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas Nr. X-1409, suvestinė redakcija 2026-06-30 iki 2026-09-26, 7 straipsnio 17 punktas, 8 straipsnio 3 dalies 8 punktas. Patikrinta 2026-09-25.
„Facebook“ ir „Google“ taisyklės: ne įstatymas, bet galioja
Platformų taisyklės nėra teisės aktas. Už jų pažeidimą jokia Lietuvos institucija nebaudžia. Bet jos yra sutarties su platforma dalis, ir platforma gali pašalinti įrašą ar apriboti puslapį. Todėl jas cituojame atskirai ir nevadiname įstatymu.
„Jei naudojate savo puslapį, grupę ar renginį reklaminei akcijai (konkursui, dovanoms ar totalizatoriui) skelbti ar administruoti, privalote užtikrinti, kad reklaminė akcija atitiktų taikomus teisinius ir reguliavimo reikalavimus (pvz., pateikti dalyviams oficialių reklaminės akcijos taisyklių kopiją, atskleisti pasiūlymo sąlygas ir tinkamumo reikalavimus […]). Taip pat turite reikalauti, kad dalyviai a) nereikalautų jokios „Meta“ atsakomybės ir b) pripažintų, kad „Meta“ niekaip neremia, nepalaiko, neadministruoja šios reklaminės akcijos ir ši reklaminė akcija nėra siejama su „Meta“. Jūsų reklaminėje akcijoje negali būti reikalaujama ar skatinama, kad dalyviai bendrintų, pakartotinai skelbtų įrašą apie reklaminę akciją, žymėtų kitus asmenis ar kitaip viešintų jūsų reklaminę akciją.“
Iš to išplaukia trys praktiniai dalykai. Taisyklės turi būti. Jose turi būti sakinys, kad „Meta“ su žaidimu nesusijusi ir už jį neatsako. O populiariausias socialinių tinklų žaidimo formatas „pažymėk draugą ir pasidalink“ šiose taisyklėse uždraustas tiesiogiai, nors Lietuvos įstatymų jis nepažeidžia.
„Google“ atsiliepimams taisyklė dar griežtesnė. „Google Maps“ naudotojų turinio politika draudžia siūlyti paskatas, „such as payment, discounts, free goods and/or services“, mainais už bet kokį atsiliepimą. Burtai tarp tų, kurie paliko atsiliepimą „Google“, yra būtent tai. Svetainėje tas pats atsiliepimas su pažymėjimu, kad už jį buvo atsilyginta, leidžiamas; kaip jį pažymėti, aprašyta straipsnyje „Atsiliepimai svetainėje: kada jie tampa pažeidimu“.
„Instagram“ turi atskiras reklaminių akcijų gaires, bet jų puslapis be „JavaScript“ neatsidaro, todėl šio teksto rašymo dieną perskaityti jų nepavyko. Nerašome, kad „Instagram“ taisyklės tokios pačios kaip „Facebook“. Prieš rengdami žaidimą „Instagram“ platformoje, perskaitykite jas patys.
Šaltiniai: „Facebook“ puslapių, grupių ir renginių politika, lietuviška versija, skyrius „Reklaminės akcijos“; „Google Maps User Generated Content Policy“, „Prohibited & restricted content“. Patikrinta 2026-09-25.
Prizo apmokestinimas: kas moka ir nuo kokios sumos
Prizas yra laimėtojo pajamos. Ar nuo jų mokamas gyventojų pajamų mokestis, priklauso nuo trijų dalykų: ar prizas piniginis, kokia jo vertė ir kiek kartų tas pats žmogus per metus gavo prizą iš to paties organizatoriaus. Šios ribos galioja prizams ne iš darbdavio; darbuotojams galioja kita, bendra 200 eurų per metus riba.
- 1Nepiniginis prizas iki 100 eurųPajamomis nelaikomas visai. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas: nepiniginiai laimėjimai (prizai) iš asmens, nesusijusio darbo santykiais, nelaikomi pajamomis natūra, „jeigu jų vertė neviršija 100 eurų“.
- 2Bet koks prizas iki 200 eurų, ne daugiau kaip šešis kartusNeapmokestinamas. 17 straipsnio 1 dalies 40 punktas: „200 eurų vertės neviršijantys […] prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį“. Tai galioja ir piniginiams prizams.
- 3Prizas didesnis nei 200 eurųApmokestinama visa vertė, ne tik dalis virš 200. VMI leidinio pavyzdyje prekybos centro akcijoje laimėtas 30 000 eurų automobilis apmokestinamas nuo visos vertės, nors tai vienintelis tų metų laimėjimas. Tarifas pagal galiojančio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį yra 15 procentų, kol tokio pobūdžio metinės pajamos neviršija 12 vidutinių darbo užmokesčių sumos.
Kas moka, priklauso nuo to, kas įteikia prizą. Jei organizatorius yra įmonė (UAB, MB ar kitas Lietuvos juridinis asmuo), mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka ji (23 straipsnio 1 dalis): iki to paties mėnesio 15 dienos, jei prizas įteiktas iki 15 dienos, arba iki mėnesio paskutinės dienos, jei vėliau. Sumos deklaruojamos mėnesinėje GPM313 ir metinėje GPM312 deklaracijose. VMI leidinyje taip pat parašyta, kad mokestį už laimėtoją akcijos organizatorius gali sumokėti savo lėšomis. Jei prizą įteikia individualią veiklą vykdantis žmogus, VMI leidinio 9.1.2 punktas nurodo, kad mokestį moka pats laimėtojas ir jis pats turi deklaruoti pajamas.
Paprastai nepiniginio prizo vertė yra tai, kiek organizatorius už jį sumokėjo. Bet VMI leidinio 8.1.2.2 punktas nurodo išimtį: kai prizas yra turtas, kurį prizo davėjas „gamina ir (ar) parduoda“, vertė nustatoma pagal tikrąją rinkos kainą. Parduotuvė, kuri kaip prizą atiduoda savo prekę, pirktą už 90 eurų ir parduodamą už 150, turi skaičiuoti 150. Riba „iki 100 eurų“ ir „iki 200 eurų“ tikrinama pagal šią sumą.
VMI leidinys „Prizų, laimėjimų ir dovanų apmokestinimas pajamų mokesčiu“ yra 2024 m. leidimas, ir jo viršelyje parašyta, kad informacija apie tarifus aktuali iki 2025-12-31. Nuo 2026 m. pasikeitė įstatymo 6 straipsnis. Todėl 100 ir 200 eurų ribas, šešių kartų taisyklę ir 15 procentų tarifą patikrinome ne leidinyje, o galiojančioje įstatymo suvestinėje redakcijoje nuo 2026-06-11. Leidinį cituojame tik ten, kur jis aiškina tvarką, kurios įstatymas nepakeitė.
Organizatoriaus pusės mokesčių, tai yra PVM nuo nemokamai atiduodamų prekių ir prizo sąnaudų pelno mokesčiui, čia neaptariame. Tai buhalterio klausimas, ir jis priklauso nuo jūsų mokesčių padėties.
Šaltiniai: Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007, suvestinė redakcija 2026-06-11 iki 2026-12-31, 6 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 17 straipsnio 1 dalies 39 ir 40 punktai, 22 ir 23 straipsniai; VMI, „Prizų, laimėjimų ir dovanų apmokestinimas pajamų mokesčiu“, 2024 m., IV, VIII, IX ir X skyriai. Patikrinta 2026-09-25.
Kas gresia ir ko neradome
Už skirtingus pažeidimus atsakomybė numatyta skirtinguose įstatymuose, ir juos prižiūri skirtingos institucijos.
- Mokamas burtų žaidimas be licencijos. Loterijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalis draudžia organizuoti loterijas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką. Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 6 dalis už loterijų organizavimo tvarkos pažeidimą numato baudą nuo 900 iki 1 400 eurų, pakartotinai nuo 1 400 iki 3 000 eurų, o 10 dalis nustato, kad tokiu atveju privaloma konfiskuoti pažeidimu gautas pajamas. Loterijų priežiūrą vykdo Lošimų priežiūros tarnyba.
- Pažadėtas ir neįteiktas prizas. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnis: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali skirti baudą iki 3 procentų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų, arba įspėjimą, kai esminės žalos nepadaryta.
- Pakeistos konkurso sąlygos ar nesilaikyta vertinimo tvarkos. Tai civilinis ginčas su dalyviu dėl išlaidų ar nuostolių atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.948 ir 6.952 straipsnius, o ne institucijos bauda.
- Neišskaičiuotas pajamų mokestis nuo prizo. Tai mokesčių administratoriaus klausimas, ir jį sprendžia VMI.
Paskelbto sprendimo, kuriuo smulkiam verslui būtų skirta bauda už prizų žaidimą socialiniame tinkle, neradome. Lošimų priežiūros tarnybos skelbiamos baudos, kurias radome, yra skirtos licencijas turintiems lošimų organizatoriams. Todėl nerašome, kad „už nelegalų žaidimą gresia iki 3 000 eurų“, tarsi tai būtų įprasta praktika.
Antra riba: tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 6 dalis taikoma ir licencijos neturinčiam verslui, kuris surengė mokamą burtų žaidimą, yra mūsų aiškinimas, sujungus jį su Loterijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi. Oficialaus paaiškinimo būtent šiuo klausimu neradome. Jei abejojate dėl konkretaus žaidimo, klauskite pačios Lošimų priežiūros tarnybos.
Šaltiniai: Administracinių nusižengimų kodeksas, suvestinė redakcija 2026-08-01 iki 2026-09-30, 134 straipsnis; Loterijų įstatymas, 28 straipsnio 1 dalis, 36 ir 38 straipsniai; Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, 9 straipsnis ir 13 straipsnio 1 dalis. Patikrinta 2026-09-25.
Kontrolinis sąrašas
Dešimt klausimų prieš paskelbiant žaidimą. Pirmieji keturi apie tai, ar tai loterija, likusieji apie tai, kas turi būti paskelbta ir sumokėta.
- 1Ar už dalyvavimą nemokamaNei pinigais, nei brangia SMS žinute. Jei mokama, tai loterija.
- 2Jei dalyvauja pirkėjai, ar kaina įprastaTa pati prekė tą pačią dieną be žaidimo turi kainuoti tiek pat.
- 3Ar aišku, kas lemia laimėtojąBurtai, komisijos vertinimas ar teisingas atsakymas. Jei atsakymas toks lengvas, kad atsakys visi, lemia burtai.
- 4Ar žaidimas nereikalauja pažymėti draugų ar dalintis įrašuTai draudžia „Facebook“ taisyklės, nors įstatymas ne.
- 5Ar paskelbtos taisyklės su organizatoriaus pavadinimu ir koduVienas puslapis svetainėje su data ir nuoroda iš žaidimo įrašo.
- 6Ar taisyklėse yra terminas, prizas, laimėtojo išrinkimo būdas ir dataKonkursui to reikalauja Civilinio kodekso 6.947 straipsnis.
- 7Ar parašyta, kad „Meta“ su žaidimu nesusijusiReikalaujama, jei žaidimas vyksta „Facebook“ puslapyje.
- 8Ar prizas už atsiliepimą nėra „Google“ atsiliepimamsTen atlygis už atsiliepimą draudžiamas. Svetainėje leidžiamas, jei pažymėtas.
- 9Ar prizo vertė skaičiuota pagal pardavimo kainą, jei tai jūsų prekėPagal ją tikrinamos 100 ir 200 eurų ribos.
- 10Ar žinote, kas sumokės pajamų mokestį, jei prizas didesnis nei 200 eurųĮmonė išskaičiuoja pati. Jei dirbate pagal individualią veiklą, mokestį moka laimėtojas, ir jį verta apie tai informuoti iš anksto.
Nerašėme apie tai, ką galima daryti su dalyvių el. pašto adresais pasibaigus žaidimui. Tai tiesioginės rinkodaros klausimas, ir jis aprašytas straipsnyje „Naujienlaiškis ir sutikimas: ką iš tikrųjų galima siųsti klientui“. Laimėtojo nuotraukai su prizu galioja tas pats, kas bet kurio kliento nuotraukai, apie tai straipsnyje „Žmonės nuotraukose: darbuotojo ir kliento sutikimas“.
Kas apskritai privaloma verslo svetainei, surašyta straipsnyje „Ką verslo svetainė privalo turėti pagal įstatymą“.
Nesame teisininkai ar buhalteriai, ir tai nėra teisinė ar mokesčių konsultacija. Šis tekstas surinktas iš pirminių šaltinių: Loterijų įstatymo, Civilinio kodekso, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso galiojančių redakcijų, Lošimų priežiūros tarnybos ir VMI paaiškinimų bei pačių platformų taisyklių, o ne iš kitų straipsnių šia tema. Ten, kur atsakymo neradome, taip ir parašėme.
Jei skaitote tai vėliau, spauskite nuorodas ir pasitikrinkite. Būtent todėl datos čia ir yra.
Ruošiate žaidimą ir nesate tikri dėl taisyklių
Atsiųskite žaidimo aprašymą. Perskaitysime pagal šį sąrašą ir pasakysime, ko jame trūksta. Nemokamai ir be įpareigojimų, net jei svetainės pas mus nedarysite.
Parašyti užklausą labas@arbitas.lt