Straipsnis
Žmonės nuotraukose: darbuotojo ir kliento sutikimas
Komandos nuotrauka, administratorė prie registratūros, klientas salone ar šventės akimirkos smulkaus verslo svetainėse yra įprasti. Kiekvienam žmogui tokioje nuotraukoje reikia jo paties sutikimo, ir jį reikalauja ne vienas, o trys teisės aktai. Čia surašyta, kodėl darbuotojo sutikimas teisiškai yra silpnas ir kaip jį gauti, kad galiotų, kodėl sutikimas, įrašytas į sutarties sąlygas, negalioja, ką daryti, kai darbuotojas išeina, ir ką šiais klausimais jau sprendė VDAI ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Trys teisės aktai, kurie reikalauja to paties
Apie tai, kas nuotrauką padarė, rašėme straipsnyje „Nuotraukos svetainėje: kieno jos ir ką iš tikrųjų galima naudoti“. Šis tekstas yra apie tą, kas nuotraukoje matomas. Tai kiti įstatymai ir kitas leidimas: fotografo licencija žmogaus sutikimo neatstoja, o žmogaus sutikimas neatstoja licencijos.
Žmogaus atvaizdą svetainėje vienu metu reguliuoja trys teisės aktai, ir kiekvienas iš jų atskirai reikalauja jo sutikimo.
- Civilinis kodeksas, 2.22 straipsnis „Teisė į atvaizdą“. 1 dalis: „Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu.“ Atkreipkite dėmesį į žodžius „jos dalis“: apkarpyta nuotrauka taip pat yra atvaizdas.
- Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Nuotrauka, pagal kurią žmogų galima atpažinti, yra jo asmens duomenys pagal 4 straipsnio 1 punktą, o jų paskelbimui reikia vieno iš 6 straipsnio pagrindų. Paprastai tai sutikimas, ir kodėl kiti pagrindai čia mažai padeda, paaiškinta 4 skyriuje.
- Reklamos įstatymas, 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Reklama draudžiama, jeigu joje „be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas“. Verslo svetainė, kuri skatina rinktis jūsų paslaugas, atitinka reklamos apibrėžimą 2 straipsnio 8 dalyje.
Iš to išplaukia praktinė išvada, kurią verta įsidėmėti prieš skaitant toliau: net jei vieno įstatymo išimtis jūsų atvejui tinka, kiti du vis tiek reikalauja sutikimo. Todėl klausimas beveik niekada nėra „ar reikia sutikimo“, o „kaip jį gauti, kad jis galiotų“.
Paprasta darbuotojo ar kliento nuotrauka nėra biometriniai duomenys ir jai negalioja griežtesnės specialių kategorijų taisyklės. BDAR preambulės 51 punktas tai pasako tiesiai: nuotraukų tvarkymas neturėtų būti laikomas sisteminiu specialių kategorijų duomenų tvarkymu, nes biometrinių duomenų apibrėžtis joms taikoma tik tada, kai jos tvarkomos specialiomis techninėmis priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti tapatybę. Išimtis yra nuotrauka, iš kurios matyti sveikatos būklė, pavyzdžiui, paciento prieš ir po procedūros. Klinikoms tai aprašyta straipsnyje „Klinikos svetainė: ką galima ir ko negalima rodyti“.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-07-31, 2.22 straipsnis; Reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR), 4 straipsnio 1 punktas, 6 straipsnio 1 dalis, preambulės 51 punktas; Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas Nr. VIII-1871, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-06-30, 2 straipsnio 8 dalis, 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Patikrinta 2026-09-13.
Kas yra sutikimas, o kas ne
BDAR 4 straipsnio 11 punktas sutikimą apibrėžia kaip „bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais“. Keturi žodžiai, ir kiekvienas iš jų praktikoje yra atskiras reikalavimas: laisva valia, konkretus, nedviprasmiškas, informuotas.
Civilinis kodeksas sutikimo formos nenustato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje pakartojo savo nuoseklią praktiką: sutikimas gali būti duotas „tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti“. Toje pačioje nutartyje yra dar du sakiniai, kurie svetainės savininkui svarbesni už visus kitus.
- 1Tylėjimas nėra sutikimas„Asmens konkliudentiniai veiksmai – neprieštaravimas filmavimui – negali būti savaime vertinami kaip sutikimas ir viešai rodyti filmuotą medžiagą.“ Teismas paaiškino ir kodėl: filmuojamas asmuo negali žinoti, kokio turinio bus medžiaga ir kaip ji bus pateikta. Tai, kad darbuotojas nusišypsojo fotografui, nereiškia, kad jis sutiko būti svetainėje.
- 2Sutikimą įrodinėja tas, kas nuotrauką paskelbėTeismas nurodė, kad teisėtumą ir sutikimo gavimą „turi pareigą įrodinėti atsakovas“, ir pažymėjo, kad žemesnės instancijos teismai „nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui“. BDAR 7 straipsnio 1 dalis sako tą patį: duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, kad sutikimas buvo duotas. Jei ginčas kiltų, klausimas bus ne „ar žmogus prieštaravo“, o „ką jūs galite parodyti“.
2023 m. rugsėjo 11 d. VDAI skyrė baudas plastinės chirurgijos paslaugas teikiančiai įmonei ir jos gydytojui už paciento nuotraukas „Instagram“ paskyrose. Įmonė pateikė susirašinėjimą, kuriame gydytojas klausė, ar pacientas leis naudoti nuotraukas, o pacientas „kelis kartus pakartojo, kad leis, tik ne taip greitai, kad reikia palaukti kelis mėnesius ir gal padaryti geresnę nuotrauką“. Nuotraukos paskelbtos maždaug po penkių mėnesių.
VDAI sutiko, kad paciento niekas nevertė, bet konstatavo, kad jis „akivaizdžiai nedavė nei konkretaus, nei nedviprasmiško“ sutikimo. Įmonei skirta 6 000 eurų, gydytojui 840 eurų bauda. Toje byloje buvo skelbiamos kūno dalių nuotraukos, ir VDAI nustatė, kad žmogų buvo galima atpažinti iš plaukų spalvos, formos ir ilgio, tatuiruotės vietos, kūno formų ir nuotraukose matomo įmonės logotipo. Taigi žmogų galima atpažinti ne tik iš veido.
Praktinė išvada iš abiejų sprendimų yra ta pati: sutikimas turi būti aiškus, susijęs su konkrečiu naudojimu ir užfiksuotas taip, kad po metų jį būtų galima parodyti. Pasirašytas lapas arba el. laiškas su aiškiu „taip, sutinku, kad mano nuotrauka būtų jūsų svetainėje“ tam tinka. Žodinio „gerai“ pokalbio metu vėliau įrodyti nepavyks.
Šaltiniai: BDAR, 4 straipsnio 11 punktas, 7 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020; VDAI sprendimų apibendrinimas dėl baudų sveikatos priežiūros įstaigai ir gydytojui už paciento nuotraukų paviešinimą, sprendimų data 2023-09-11. Patikrinta 2026-09-13.
Darbuotojo sutikimas: kodėl jis silpnas ir kaip jį sustiprinti
Sutikimas galioja tik tada, kai jis duotas laisva valia, o laisva valia yra būtent tai, ko darbo santykiuose trūksta. BDAR preambulės 43 punktas sako, kad sutikimas neturėtų būti laikomas pagrįstu pagrindu, „kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas“.
Europos duomenų apsaugos valdyba gairėse 05/2020 dėl sutikimo tai pritaiko darbdaviui tiesiogiai. 21 punktas: dėl priklausomybės, kuri atsiranda iš darbdavio ir darbuotojo santykių, mažai tikėtina, kad darbuotojas galėtų atsisakyti duoti sutikimą, nebijodamas neigiamų pasekmių. VDAI savo gairėse pateikia netinkamo sutikimo pavyzdį iš tos pačios srities ir priduria, kad duomenų subjektas negali laisvai atsisakyti, „jeigu jis yra socialiai priklausomas (pvz., pasirašęs darbo sutartį ar pan.)“.
Bet tos pačios gairės 22 punkte daro svarbią išlygą: tai nereiškia, kad darbdavys niekada negali remtis sutikimu. Darbuotojai gali duoti laisvą sutikimą išimtinėmis aplinkybėmis, kai nei sutikimas, nei atsisakymas neturi jokių neigiamų pasekmių. Nuotrauka komandos puslapyje yra būtent toks atvejis, jei ją tinkamai sutvarkote.
23 punkte Europos duomenų apsaugos valdyba aprašo biurą, kuriame filmuos televizijos komanda. Darbdavys paprašo toje zonoje sėdinčių darbuotojų sutikimo, nes jie gali patekti į kadrą. Tie, kurie nenori būti filmuojami, niekaip nebaudžiami, o filmavimo metu gauna lygiavertes darbo vietas kitoje pastato dalyje. Toks sutikimas gali būti laisvas, nes atsisakiusieji niekaip nenukenčia.
Svetainei tai reiškia paprastą dalyką: komandos puslapyje turi būti numatyta, kaip atrodo darbuotojo kortelė be nuotraukos. Vardas ir pareigos be veido, inicialai ar bendra salono nuotrauka vietoje portreto. Jei atsisakiusio darbuotojo vieta puslapyje lieka tuščia arba jis vienintelis be nuotraukos, spaudimas lieka.
Kaip gauti darbuotojo sutikimą, kad jis galiotų ir kad jį būtų galima įrodyti:
- Atskirame dokumente, ne darbo sutartyje. BDAR 7 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad prašymas duoti sutikimą būtų „aiškiai atskirtas nuo kitų klausimų“. Darbo sutartis įpareigoja abi šalis, o sutikimą galima bet kada atšaukti, tad sutikimo sakinys sutartyje reikštų sutarties sąlygą, kurią darbuotojas gali panaikinti vienu laišku. Atskiras lapas su parašu arba el. laiškas yra ir aiškesnis, ir lengviau įrodomas.
- Konkrečiai: kur ir kaip. Svetainė, socialiniai tinklai ir spausdinta reklama yra skirtingi naudojimai. VDAI 2022 m. sprendime pažymėjo, kad sutikimas negalioja, kai neleidžiama duoti atskiro sutikimo atskiroms operacijoms. Trys langeliai su trimis paskirtimis yra teisingiau nei vienas bendras.
- Ne pirmą darbo dieną. Prašymas kartu su įdarbinimo dokumentais atrodo kaip įdarbinimo sąlyga. Tai nėra įstatymo reikalavimas, bet tai paprasčiausias būdas neleisti atsirasti įspūdžiui, kad atsisakyti negalima.
- Su informacija apie atšaukimą. BDAR 7 straipsnio 3 dalis: apie teisę atšaukti sutikimą asmuo informuojamas prieš jį duodant, ir „atšaukti sutikimą turi būti taip pat lengva kaip jį duoti“. Jei sutikimas duotas el. laišku, atšaukimas turi būti priimtas el. laišku.
Šaltiniai: BDAR, 7 straipsnio 2 ir 3 dalys, preambulės 42 ir 43 punktai; Europos duomenų apsaugos valdyba, Gairės 05/2020 dėl sutikimo pagal Reglamentą 2016/679, 1.1 versija, priimta 2020-05-04, 21, 22 ir 23 punktai; VDAI, „Asmens duomenų apsaugos gairės duomenų subjektams“, „SolPriPa“ projektas, 2019, 15 psl.; VDAI sprendimo apibendrinimas dėl vaikų atvaizdo duomenų tvarkymo, sprendimo data 2022-09-30. Patikrinta 2026-09-13.
Ar galima remtis teisėtu interesu
Kadangi darbuotojo sutikimas silpnas, kai kurie patarimai siūlo jo visai neprašyti, o nuotrauką skelbti remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, teisėtu darbdavio interesu. Šis pagrindas tikrai egzistuoja, ir BDAR preambulės 47 punktas net mini atvejį, kai asmuo „dirba duomenų valdytojo tarnyboje“. Bet svetainės nuotraukai jis praktiškai nepadeda dėl dviejų priežasčių.
- 1Kiti du įstatymai sutikimo vis tiek reikalaujaTeisėtas interesas yra BDAR sąvoka. Civilinio kodekso 2.22 straipsnis ir Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas tokios išimties nenumato: atvaizdą demonstruoti galima „tik jo sutikimu“, o reklamoje jo naudoti negalima „be fizinio asmens sutikimo“. BDAR pagrindo pasirinkimas šių reikalavimų nepanaikina.
- 2Pagrindą reikia pasirinkti iš anksto, ir vėliau jo pakeisti negalimaVDAI 2023 m. sprendime, remdamasi sutikimo gairėmis, pažymėjo, kad duomenų valdytojas „negali nuo sutikimo pereiti prie kitų teisėtų pagrindų“ ir kad „neleidžiama naudotis teisėto intereso pagrindu atgaline data, bandant pateisinti duomenų tvarkymą tada, kai kyla problemų dėl sutikimo galiojimo“. Jei paprašėte sutikimo ir darbuotojas jį atšaukė, nuotraukos skelbimo teisėtu interesu pagrįsti nebegalima.
Kitaip yra su tuo, kas nėra atvaizdas. Darbuotojo vardas, pareigos ir darbo el. pašto adresas kontaktų puslapyje dažnai reikalingi tam, kad klientas galėtų susisiekti. MRU gairėse pažymėta, kad tam tikri asmens, kaip įmonės darbuotojo, duomenys „gali būti paviešinti pagrįstu tikslu“, bet tokie atvejai vertinami individualiai. Tik atminkite, kad Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas mini ir vardą, pavardę, tad darbuotojo vardas reklaminiame tekste, pavyzdžiui, „mūsų geriausia meistrė Rasa“, jau yra kitas atvejis nei vardas kontaktų sąraše.
Lietuvos institucijos išaiškinimo, kuriame būtų tiesiai pasakyta, ar Reklamos įstatymo 4 straipsnio sutikimas ir BDAR sutikimas yra vienas ir tas pats dokumentas, ar du skirtingi, mes neradome. Praktiškai tai nesvarbu: vienas aiškiai surašytas sutikimas, kuriame nurodyta, kad nuotrauka bus naudojama įmonės svetainėje jos paslaugoms pristatyti, atitinka abiejų tekstų žodžius. Bet tai mūsų skaitymas, o ne institucijos pozicija.
Šaltiniai: BDAR, 6 straipsnio 1 dalies f punktas, preambulės 47 punktas; Civilinis kodeksas, 2.22 straipsnio 1 dalis; Reklamos įstatymas, 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas; VDAI sprendimų apibendrinimas, 2023-09-11, 4 ir 5 psl.; MRU, „Gairės. Kaip tvarkyti asmens duomenis socialiniuose tinkluose?“, 2021, 20 psl. Patikrinta 2026-09-13.
Kai darbuotojas išeina arba persigalvoja
Tai dažniausia vieta, kur tvarkingai pradėtas reikalas vis tiek baigiasi ginču. Buvusi darbuotoja, kuri dabar dirba konkurentų salone, vis dar šypsosi jūsų svetainės pradžioje. Įstatymai čia duoda aiškų atsakymą, ir jam nereikia jokio išankstinio susitarimo.
- Sutikimą galima atšaukti bet kada. BDAR 7 straipsnio 3 dalis. Atšaukimas negalioja atgal: tai, kas buvo teisėta iki atšaukimo, teisėta ir liko. Bet nuo atšaukimo dienos nuotrauka svetainėje pagrindo nebeturi, ir 17 straipsnio 1 dalies b punktas reikalauja ją ištrinti „nepagrįstai nedelsiant“.
- Išėjimas pats savaime taip pat yra priežastis. Net jei buvęs darbuotojas nieko neprašo, nuotrauka komandos puslapyje pristato jį kaip dabartinį darbuotoją. BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktas reikalauja, kad duomenys būtų „tikslūs ir prireikus atnaujinami“, o 17 straipsnio 1 dalies a punktas duomenis, kurie nebereikalingi tikslui, liepia ištrinti. Tikslas buvo pristatyti, kas pas jus dirba, ir jis baigėsi.
- Kas jau išdalinta, pažeidimu netampa. Lankstinukai, išspausdinti ir išdalinti turint sutikimą, lieka teisėti, nes atšaukimas negalioja atgal. Naujų su ta nuotrauka spausdinti nebegalima. Svetainė ir socialinių tinklų paskyros yra kitaip: jose nuotrauka rodoma kiekvieną dieną iš naujo, ir tą rodymą galima nutraukti per kelias minutes.
Nuotrauka svetainėje retai būna vienoje vietoje. Ta pati komandos nuotrauka dažnai yra pradžios puslapyje, puslapyje „Apie mus“, „Google“ įmonės profilyje, socialinių tinklų viršelyje ir kaip nuoroda dalinantis svetaine. Išeinančio darbuotojo sąraše verta turėti visas šias vietas, kitaip po atšaukimo nuotrauka dar kelis mėnesius bus rodoma ten, kur jos niekas neieško.
Šaltiniai: BDAR, 5 straipsnio 1 dalies d punktas, 7 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies a ir b punktai. Patikrinta 2026-09-13.
Klientas nuotraukoje
Su klientu nėra pavaldumo, tad jo sutikimas iš principo gali būti laisvesnis nei darbuotojo. Bet VDAI jau du kartus nagrinėjo tą pačią klaidą, kurią daro daug paslaugų verslų: sutikimą fotografuoti ir skelbti nuotraukas įrašė į sutarties ar registracijos sąlygas.
2022 m. rugsėjo 30 d. Vaikų stovyklos organizatorius į sutartį įrašė sąlygą, kad vaikas bus fotografuojamas, o atvaizdas naudojamas reklamai. Mama nesutiko, jai atsakyta, kad be šios sąlygos registracija negalima. Stovykla vėliau pasiūlė atskiras grupes nesutinkantiems, bet VDAI ir to nepripažino pakankamu: nesutikę tėvai vis tiek patirtų „reikšmingų neigiamų pasekmių“. Be to, VDAI pažymėjo, kad fotografavimas nebuvo būtinas sutarčiai vykdyti, o didelis vaikų skaičius ir organizaciniai sunkumai „nėra pagrindas riboti“ pasirinkimo galimybę.
2024 m. kovo 22 d. Kitas vaikų stovyklų organizatorius nuotraukas skelbė „Google Photos“, o sutikimas vėl buvo sutarties sąlyga. VDAI išvada: sutikimas, „kuris yra neatskiriamai sujungtas su sutarties sąlygomis, kaip neatskiriama jų dalis, dėl kurios nesiderama, negali būti laikomas duotu laisva valia“. Įmonei pareikštas papeikimas ir nurodyta nuotraukas pašalinti.
Abu atvejai yra apie vaikus, bet taisyklė, kuria VDAI rėmėsi, galioja visiems: BDAR 7 straipsnio 4 dalis ir preambulės 43 punktas sako, kad sutikimas nėra laisvas, jei paslaugos teikimas priklauso nuo sutikimo, kuris paslaugai nėra būtinas. Grožio salono taisyklės, kuriose parašyta „registruodamasis sutinku, kad procedūros rezultatas gali būti fotografuojamas ir skelbiamas“, patenka į tą patį vertinimą.
Kaip daryti teisingai:
- Atskiras klausimas, ne sąlyga. Nepažymėtas langelis registracijos formoje, atskiras lapelis prieš procedūrą arba žinutė po jos. Paslauga suteikiama vienodai, nesvarbu, koks atsakymas.
- Konkrečiai tai nuotraukai ir tam naudojimui. Geriausia parodyti pačią nuotrauką, kurią ketinate skelbti, ir parašyti, kur ji bus. Sutikimas „kada nors panaudoti kokią nors nuotrauką“ nėra konkretus.
- Nuotrauka iš kliento paskyros taip pat reikalauja sutikimo. MRU teisės mokyklos gairėse atsakyta tiesiai: faktas, kad žmogus pats paviešino savo nuotrauką, „dar nereiškia, jog galima ją toliau skelbti negavus sutikimo“. Kliento įrašas su jūsų salono žyma yra jo įrašas, ne jūsų reklamos medžiaga. Apie autorių teises į tokią nuotrauką rašėme atskirai.
- Kliento nuotrauka prie atsiliepimo. Tai ir atvaizdas, ir nuomonė, abu minimi tame pačiame Reklamos įstatymo punkte. Kas dar reikalinga atsiliepimui, aprašyta straipsnyje „Atsiliepimai svetainėje: kada jie tampa pažeidimu“.
Šaltiniai: VDAI sprendimo apibendrinimas dėl organizacijos veiksmų tvarkant vaikų atvaizdo duomenis, sprendimo data 2022-09-30; VDAI sprendimo apibendrinimas dėl neteisėto vaikų atvaizdų viešinimo per „Google Photos“, sprendimo data 2024-03-22; BDAR, 7 straipsnio 4 dalis, preambulės 43 punktas; Mykolo Romerio universitetas, „Gairės. Kaip tvarkyti asmens duomenis socialiniuose tinkluose?“, 2021, 14 psl. Patikrinta 2026-09-13.
Renginiai, fonas ir vaikai
Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 dalis numato išimtį: sutikimo nereikia, „jeigu fotografuojama viešoje vietoje“, taip pat kai tai susiję su asmens visuomenine veikla ar tarnybine padėtimi. Bet ir čia yra riba: tokios nuotraukos negalima demonstruoti, jei tai „pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją“.
Verslo svetainei ši išimtis padeda mažiau, nei atrodo. Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas viešos vietos išimties neturi. Jei nuotrauka naudojama jūsų paslaugoms pristatyti, žmogaus, kuris joje atpažįstamas, sutikimo reikia, kad ir kur jis buvo nufotografuotas. Tai mūsų išvada, palyginus abu tekstus. Artima riba nurodyta ir MRU gairėse: viešų renginių medžiagą skelbti galima, jei joje „nėra specifiškai akcentuojami konkretūs žmonės“.
- Minia fone, nė vienas neišskirtas. Šventė jūsų kavinėje, kurioje matyti salė ir žmonės toli, be vieno aiškaus veido centre. Paprastai galima. Jei kas nors paprašo nuotrauką pašalinti, MRU gairės sako, kad autorius „privalo šį norą gerbti“.
- Konkretus žmogus kadro centre. Svečias su taure, kuris užima pusę kadro, ar klientė prie kirpėjos veidrodžio. Tai jau ne minia, o jo atvaizdas, ir sutikimo reikia.
- Pranešimas prie įėjimo. Užrašas „renginyje fotografuojama“ naudingas kaip informacija, bet sutikimu jis nėra, nes, kaip sakė Aukščiausiasis Teismas, neprieštaravimas sutikimu nelaikomas. Jis tik leidžia nenorintiems pasakyti iš anksto.
Kad vaiko iki 14 metų nuotraukai reikia tėvų ar globėjų sutikimo, abu šaltiniai sutaria. Dėl vyresnių jie skiriasi. VDAI gairėse parašyta, kad „vaikai, sulaukę 14 metų amžiaus sutikimą tvarkyti jų asmens duomenis duoda patys“. MRU gairėse parašyta, kad vaikų vaizdo medžiagai viešinti „privalu gauti tiek pačių vaikų, tiek jų tėvų ar globėjų sutikimą“, ir pridurta, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba rekomenduoja sutikimą turėti raštu.
Įstatymo, kuris šį skirtumą išspręstų būtent nuotraukai svetainėje, mes neradome. Paprasčiausias kelias, kuris tenkina abu šaltinius: 14-17 metų paaugliui prašyti ir jo paties, ir vieno iš tėvų sutikimo, abu raštu. VDAI abiejuose aukščiau aprašytuose sprendimuose pabrėžė, kad vaikai yra pažeidžiama grupė, kuriai taikoma griežtesnė apsauga, tad sporto klubams, šokių studijoms ir vaikų būreliams tai svarbiau nei bet kam kitam.
Šaltiniai: Civilinis kodeksas, 2.22 straipsnio 2 dalis, 3.157 straipsnio 1 dalis; Reklamos įstatymas, 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas; MRU, „Gairės. Kaip tvarkyti asmens duomenis socialiniuose tinkluose?“, 2021, 21 psl.; VDAI, „Asmens duomenų apsaugos gairės duomenų subjektams“, 2019, 15 psl.; LAT 2020-10-28 nutartis Nr. e3K-3-278-403/2020. Patikrinta 2026-09-13.
Kas gresia ir kas tai sprendžia
Kadangi reikalavimas kyla iš trijų teisės aktų, yra ir trys skirtingi keliai, kuriais už tą patį pažeidimą gali tekti mokėti. Jie vienas kito nepanaikina.
- 1VDAI, pagal BDARPriima skundus, gali pareikšti papeikimą, nurodyti nuotraukas pašalinti ir skirti baudą. Aukščiau aprašytoje 2023 m. byloje tai buvo 6 000 eurų įmonei ir 840 eurų gydytojui, kuris nuotraukas paskelbė savo asmeninėje paskyroje. VDAI jį laikė atskiru duomenų valdytoju, nes nebuvo įrodyta, kad jis veikė pagal darbdavio nurodymus. Tai verta žinoti, jei darbuotojai kelia darbo nuotraukas į savo paskyras.
- 2VVTAT, pagal Reklamos įstatymąUž 4 straipsnio pažeidimą 24 straipsnio 1 dalis numato baudą iki 3 procentų praėjusių metų pajamų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų, o pakartotinai per metus iki 6 procentų ir ne daugiau kaip 200 000 eurų. Kai esminės žalos nepadaroma, gali būti taikomas įspėjimas be baudos.
- 3Teismas, pagal Civilinį kodeksą2.22 straipsnio 3 dalis leidžia žmogui reikalauti nutraukti atvaizdo naudojimą ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydį teismas nustato pagal 6.250 straipsnį, atsižvelgdamas į pasekmes, kaltę ir kitas aplinkybes. Iš anksto nustatytos sumos nėra.
Paskelbto Lietuvos sprendimo, kuriuo smulki įmonė būtų nubausta būtent už darbuotojo ar kliento nuotrauką savo svetainėje, mes neradome. Radome VDAI sprendimus dėl nuotraukų socialiniuose tinkluose ir nuotraukų albumuose, kurie aprašyti aukščiau, ir Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl televizijos. Todėl čia nėra pavyzdžio su suma svetainei.
Viena sąlyga apie šią paiešką: 2026 m. rugsėjo 13 d. VDAI svetainėje buvo paskelbta, kad dėl sutrikimų laikinai matomi ne visi 2025 ir 2026 m. sprendimai. Taigi naujesnių sprendimų šia tema gali būti, tik jų nebuvo galima perskaityti.
Didžiausių BDAR baudų skaičių čia necituojame, nes jie smulkiam verslui nieko nepasako. Tikroji rizika yra kita: buvęs darbuotojas ar nepatenkintas klientas, kuriam jūsų svetainė su jo veidu yra paprasčiausias būdas pradėti ginčą.
Šaltiniai: VDAI sprendimų apibendrinimas, 2023-09-11; VDAI sprendimų sąrašas, peržiūrėta 2026-09-13; Reklamos įstatymas, 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 24 straipsnio 1 dalis; Civilinis kodeksas, 2.22 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis. Patikrinta 2026-09-13.
Kontrolinis sąrašas
Dešimt klausimų, kuriuos galima pereiti su atversta savo svetaine ir sutikimų aplanku.
- 1Ar kiekvienam atpažįstamam žmogui svetainėje turite sutikimą, kurį galite parodytiĮrodinėti turėsite jūs, ne jis.
- 2Ar darbuotojų sutikimai yra atskirame dokumente, ne darbo sutartyjeSutikimą galima atšaukti, o sutarties sąlygos turi galioti.
- 3Ar komandos puslapis atrodo tvarkingai ir be vienos nuotraukosJei atsisakiusio darbuotojo vieta lieka tuščia, jo atsisakymas nėra laisvas.
- 4Ar sutikime išvardyta, kur nuotrauka bus naudojamaSvetainė, socialiniai tinklai ir spausdinta reklama yra trys skirtingi naudojimai.
- 5Ar sutikimo tekste parašyta, kaip jį atšauktiTai turi būti ne sunkiau nei jį duoti.
- 6Ar taisyklėse ar sutartyje su klientu nėra sąlygos „sutinku, kad būsiu fotografuojamas“VDAI tokio sutikimo laisva valia duotu nelaiko. Jį reikia perkelti į atskirą klausimą.
- 7Ar svetainėje nėra buvusių darbuotojųPatikrinkite ir „Google“ įmonės profilį, ir socialinių tinklų viršelius.
- 8Ar klientų nuotraukos, paimtos iš jų paskyrų, turi jų leidimąPats paskelbimas leidimo neduoda.
- 9Ar nepilnamečių nuotraukoms turite tėvų sutikimą, o 14-17 metų paaugliams ir jų pačiųŠaltiniai dėl amžiaus skiriasi, tad saugiau turėti abu.
- 10Ar renginių nuotraukose nė vienas žmogus nėra išskirtas kadro centre be sutikimoMinia fone ir konkretus veidas kadro centre vertinami skirtingai.
Nerašėme apie tai, kas nuotrauką padarė ir kam priklauso autorių teisės. Tai straipsnis „Nuotraukos svetainėje: kieno jos ir ką iš tikrųjų galima naudoti“, ir ten taip pat aprašyta, ko fotobankų licencijos neduoda žmonėms kadre. Nerašėme apie vaizdo stebėjimo kameras, nes tai ne svetainės klausimas, ir apie žurnalistiką.
Paciento atvaizdą klinikos svetainėje Reklamos įstatymas draudžia net ir su sutikimu, ir tai aprašyta straipsnyje „Klinikos svetainė: ką galima ir ko negalima rodyti“. Kaip turi atrodyti privatumo politika, kurioje aprašomas ir nuotraukų tvarkymas, surašyta straipsnyje „Privatumo politika: ką joje realiai parašyti“.
Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad reklamos paslaugų teikėjas atsako, jeigu žinojo ar turėjo žinoti, kad reklama neatitinka reikalavimų. Svetaines darome mes, tad žmonių nuotraukos jose yra ir mūsų atsakomybė. Juodraščiuose, kuriuos rodome prieš sutartį, tikrų žmonių nuotraukų nenaudojame, tik fotobankų nuotraukas su komercinei svetainei tinkama licencija.
Nesame teisininkai ir tai nėra teisinė konsultacija. Šis tekstas surinktas iš pirminių šaltinių: galiojančių Civilinio kodekso ir Reklamos įstatymo suvestinių redakcijų, BDAR teksto lietuvių kalba, Europos duomenų apsaugos valdybos gairių, VDAI sprendimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, o ne iš kitų straipsnių šia tema. Ten, kur atsakymo neradome, taip ir parašėme.
Jei skaitote tai vėliau, spauskite nuorodas ir pasitikrinkite. Būtent todėl datos čia ir yra.
Nesate tikri dėl žmonių nuotraukų savo svetainėje
Atsiųskite nuorodą. Pasakysime, kuriose vietose nuotraukoms reikia sutikimo ir kaip komandos puslapis gali atrodyti be jų. Nemokamai ir be įpareigojimų, net jei svetainės pas mus nedarysite.
Parašyti užklausą labas@arbitas.lt