Straipsnis

Kavinės ir restorano meniu internete: alergenai ir kas dar privaloma

Meniu svetainėje yra informacija apie maistą, ir jam galioja tos pačios taisyklės kaip popieriniam meniu ant stalo. Reikalavimų yra mažiau, negu įprasta manyti, ir jie surašyti ne įstatyme, o higienos normoje, kurios beveik niekas necituoja. Čia surašyta, kokias keturiolika medžiagų privaloma įvardyti, kaip jas pateikti, kas dar privaloma be alergenų, ko neprivaloma, kada užsakymas internete keičia taisykles ir kodėl gėrimų kortelė su vynu svetainėje leidžiama, o socialiniuose tinkluose gali būti laikoma alkoholio reklama.

2026 m. rugsėjo 10 d. · Šaltiniai su patikrinimo data

Kada meniu svetainėje patenka į maisto informacijos taisykles

Informaciją apie maistą visoje Europos Sąjungoje reglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011. Jis taikomas ir viešojo maitinimo įstaigoms, kurias apibrėžia kaip įstaigas, „kuriose vykdant veiklą maistas paruošiamas taip, kad galutinis vartotojas jį jau galėtų vartoti“: restoranus, valgyklas, kavines, maitinimo paslaugų įmones.

Patiekalas lėkštėje yra nefasuotas maisto produktas. Reglamento 44 straipsnis tokiam maistui palieka vieną privalomą dalyką, informaciją apie alergenus, o visa kita atiduoda spręsti valstybėms narėms. Lietuva tai išsprendė ne įstatymu, o sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“. Jos penktasis skyrius skirtas būtent viešojo maitinimo įstaigoms, ir visa, kas toliau parašyta apie meniu, remiasi juo.

Svarbiausia, ko higienos norma nereikalauja: ji nereikalauja turėti meniu svetainėje. Informacija turi būti pateikta bent vienoje vietoje, kurioje vartotojas su ja gali susipažinti iki pirkimo. Ta vieta gali būti popierinis meniu, lenta prie kasos arba svetainė. Nuo to, kurią vietą pasirinkote, priklauso, kas svetainei galioja.

Svetainė tik rodo meniu, alergenai yra popieriniame meniu. Atskiro reikalavimo svetainei šiuo atveju neradome. Galioja tik bendra taisyklė, kad informacija apie maistą neturi klaidinti, ir ji taikoma ir nuotraukoms.
Svetainė yra vienintelė vieta, kur alergenai surašyti. Pavyzdžiui, QR kodas ant stalo veda į svetainę. Tada svetainei galioja visi higienos normos 24 punkto reikalavimai, aprašyti trečiame skyriuje.
Per svetainę užsakoma. Tai nuotolinė prekyba maistu. Pavadinimas ir alergenai privalo būti matomi prieš užsakymą ir dar kartą pristatymo metu. Apie tai septintame skyriuje.

Kodėl čia cituojame higienos normą, o ne Vyriausybės nutarimą

Dalis lietuviškų tekstų apie meniu tebesiremia Viešojo maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis 1995 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 360. Jos negalioja nuo 2000 m. gruodžio 21 d. Mažmeninės prekybos taisyklės, kurios jas pakeitė, dabartinėje redakcijoje apie viešąjį maitinimą nekalba visai. Jei skaitomas tekstas nurodo vieną iš šių dviejų dokumentų kaip meniu reikalavimų šaltinį, jis parašytas iš senų šaltinių.

Šaltiniai: Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011, suvestinė redakcija nuo 2025-04-01, 2 straipsnio 2 dalies d ir e punktai, 44 straipsnis; Lietuvos higienos norma HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 677, nauja redakcija nuo 2014-12-13 (įsakymas Nr. V-1213, 2014-11-24), suvestinė redakcija nuo 2016-11-01, 4 ir 24 punktai; Vyriausybės 1995-03-10 nutarimas Nr. 360, e-seimas būsena „Negalioja nuo 2000-12-21“; Mažmeninės prekybos taisyklės, suvestinė redakcija nuo 2024-01-11. Patikrinta 2026-09-10.

Keturiolika medžiagų, apie kurias privaloma pasakyti

Sąrašas yra Reglamento II priede ir jis uždaras: keturiolika medžiagų arba produktų. Nurodyti reikia tas, kurios buvo naudojamos gaminant ar ruošiant patiekalą ir liko galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu. Kepimo metu išgaravęs vynas su sulfitais į sąrašą nepatenka, o miltai padaže patenka, nors jų ir nesimato.

1Glitino turintys javaiKviečiai, rugiai, miežiai, avižos ir jų produktai. Įvardijama javų rūšis, ne žodis „glitimas“.
2VėžiagyviaiKrevetės, krabai, omarai ir jų produktai.
3KiaušiniaiĮskaitant majonezą, tešlą, glajų.
4ŽuvysIr jų produktai, įskaitant žuvies padažą.
5Žemės riešutaiAtskirai nuo kitų riešutų, nes tai kita augalų grupė.
6Sojų pupelėsĮskaitant sojų padažą ir tofu. Rafinuotas sojų aliejus yra išimtis.
7PienasIr jo produktai, įskaitant laktozę: sviestas, grietinėlė, sūris.
8RiešutaiMigdolai, lazdyno riešutai, graikiniai riešutai, anakardžiai, pekaninės karijos, bertoletijos, pistacijos, makadamijos. Įvardijama rūšis.
9SalieraiIr jų produktai, įskaitant sultinį su salierų šaknimi.
10GarstyčiosIr jų produktai, dažnai padažuose ir marinatuose.
11Sezamo sėklosIr jų produktai, įskaitant tahini.
12Sieros dioksidas ir sulfitaiTik kai koncentracija didesnė kaip 10 mg/kg arba 10 mg/l. Vynas, džiovinti vaisiai.
13LubinaiIr jų produktai, pasitaiko miltų mišiniuose.
14MoliuskaiMidijos, austrės, kalmarai, sraigės ir jų produktai.

Du dalykai meniu praleidžiami dažniausiai, ir abu matyti jau pačiame II priede: jo 1 punktas javus išvardija rūšimis (kviečiai, rugiai, miežiai, avižos), o 8 punktas taip pat išvardija riešutų rūšis (migdolai, lazdyno riešutai, graikiniai riešutai ir taip toliau). Vadinasi, įvardyti reikia rūšį, o ne grupę. Įrašas „sudėtyje yra riešutų“ žmogui, kuris netoleruoja tik lazdyno riešutų, nieko nepasako. Europos Komisijos 2017 m. pranešimas tą patį pasako tiesiai, nors ir kalbėdamas apie fasuotų produktų sudedamųjų dalių sąrašą: javai nurodomi pavadinimu, aiškiai nurodančiu konkrečią rūšį, o žodis „glitimas“ prie rūšies gali būti tik pridėtas; riešutams nurodoma konkreti II priedo 8 punkto rūšis.

Du dalykai, kurių sąraše nėra

„Gali būti pėdsakų“ nėra alergenų informacija. Higienos norma reikalauja įvardyti medžiagas, kurios buvo naudotos ir liko patiekale. Sakinys apie galimą atsitiktinį patekimą kalba apie kitą dalyką ir nepakeičia sąrašo to, kas buvo dėta. Jei jis rašomas, jis rašomas šalia sąrašo, ne vietoj jo.

Kai alergenas yra pačiame pavadinime, atskirai jo nurodyti nereikia. Higienos normos 25.1 punktas ir Reglamento 21 straipsnis tai leidžia: „kiaušinienė“ arba „lašišos kepsnys“ pavadinime jau įvardija kiaušinius ir žuvį. Bet tai galioja tik tam vienam alergenui, kuris pavadinime yra, o ne visiems, kurie patiekale yra.

Šaltiniai: Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011, 9 straipsnio 1 dalies c punktas, 21 straipsnis, II priedas; Komisijos pranešimas 2017/C 428/01, 2017-07-13, paskelbtas OL C 428, 2017-12-13, 8, 9 ir 13 punktai; HN 119:2014, 22.2 ir 25.1 punktai. Patikrinta 2026-09-10.

Kaip pateikti: raštu arba elektroniškai, bent vienoje vietoje

Higienos normos 24 punktas yra trumpas ir jame yra viskas, ko reikia svetainei. Informacija pateikiama raštu arba elektroninėmis priemonėmis, bent vienoje informacijos apie siūlomus patiekalus teikimo vietoje, taip, kad vartotojas galėtų su ja susipažinti iki pirkimo, ir taip, kad nebūtų įmanoma supainioti, su kuriuo patiekalu ji susijusi. Ji turi būti aiškiai įskaitoma ir laisvai prieinama.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo puslapyje, atnaujintame 2025 m. lapkritį, kaip tokios vietos pavyzdžius įvardija popierinį meniu ir QR skaitmeninį meniu. Tai reiškia, kad svetainė gali būti ta vienintelė vieta, ir tada ji turi atitikti visus keturis reikalavimus.

Iki pirkimo. Alergenai turi būti matomi ten, kur žmogus renkasi, o ne sąskaitoje ar ant pakuotės, kurią gauna jau sumokėjęs.
Neįmanoma supainioti. Prie kiekvieno patiekalo arba lentelėje, kurioje patiekalai surašyti tais pačiais pavadinimais kaip meniu. Bendras sakinys „mūsų patiekaluose gali būti glitimo, pieno ir riešutų“ šito reikalavimo neatitinka.
Aiškiai įskaitoma. Nuskenuotas popierinio meniu PDF, kurį telefone reikia didinti pirštais, formaliai yra elektroninė priemonė, bet įskaitomumo reikalavimą atitinka sunkiai. Tekstas puslapyje jį atitinka.
Laisvai prieinama. Be registracijos, be programėlės, be prašymo. Puslapis, kurį atidaro QR kodas, tinka. Puslapis, kuriam reikia prisijungti, netinka.

To paties punkto antras sakinys dažnai praleidžiamas: maisto pasirinkimo vietoje turi būti aiškiai matomas užrašas, kur gauti informaciją apie alergenus, jei ji nepateikta taip, kad vartotojas ją iškart pastebėtų. Jei alergenai yra tik svetainėje, ant stalo ar prie kasos turi būti užrašas, kuris į ją nukreipia. Užrašas „paklauskite padavėjo“ vienas pats reikalavimo neatitinka, nes norma reikalauja informacijos raštu arba elektroninėmis priemonėmis, o ne žodžiu.

Viena išimtis, kuri tinka užsakomiems pietums, o ne kavinei

Higienos normos 25.2 punktas leidžia alergenų nesurašyti, kai vartotojų iš anksto pasiteiraujama apie mitybos poreikius, įmonė šią informaciją turi raštu ar elektroninėmis priemonėmis ir gali pasiūlyti tuos poreikius atitinkantį maistą. Tai atvejis, kai grupė užsisako pietus iš anksto, o ne kai žmogus tiesiog užeina į kavinę. Kavinės meniu svetainėje šia išimtimi remtis negalima.

Šaltiniai: HN 119:2014, 24 ir 25.2 punktai; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, „Maisto produktų ženklinimas“, atnaujinta 2025-11-11; Komisijos pranešimas 2017/C 428/01, 30 ir 31 punktai. Patikrinta 2026-09-10.

Kas dar privaloma, o kas ne

Higienos normos 22 punktas viešojo maitinimo įstaigoms nustato tris privalomus dalykus. Ne dešimt, kaip parduotuvėje parduodamam nefasuotam maistui, ir ne dvylika, kaip fasuotam produktui su etikete.

1Patiekalo pavadinimasPagal Reglamento 17 straipsnį: teisinis, o jei tokio nėra, įprastinis arba aprašomasis pavadinimas. Prekės ženklas ar išgalvotas pavadinimas jo pakeisti negali. „Šefo siurprizas“ gali likti, bet šalia turi būti parašyta, kas tai yra.
2AlergenaiVisos II priedo medžiagos, naudotos ir likusios patiekale. Apie tai antrame ir trečiame skyriuose.
3Genetiškai modifikuoti organizmaiJei jų patiekale yra daugiau kaip 0,9 procento atskiros sudedamosios dalies, tai nurodoma žodžiais „genetiškai modifikuotas“ arba „pagamintas iš genetiškai modifikuoto“. Daugumai virtuvių tai neaktualu, bet punktas yra.

Ne mažiau svarbu tai, ko 22 punkte nėra, nes būtent dėl šių dalykų meniu svetainėse atsiranda daugiausia nereikalingo darbo.

Maistingumo deklaracija neprivaloma. Higienos normos 23 punktas tai pasako tiesiai. Kalorijos, riebalai, baltymai prie patiekalo yra pasirinkimas. Jei juos rodote, jie turi atitikti Reglamento 30, 36 ir 37 straipsnių reikalavimus, tai yra būti apskaičiuoti, o ne apytiksliai įrašyti.
Sudedamųjų dalių sąrašas neprivalomas. Parduotuvėje parduodamam nefasuotam maistui jis reikalingas pagal 14.4 punktą, patiekalui kavinėje pagal 22 punktą ne. Reikia įvardyti alergenus, o ne visą receptą.
Patiekalo svoris ar išeiga. Nė viename mūsų skaitytame galiojančiame teisės akte reikalavimo nurodyti patiekalo išeigą meniu neradome. Jei nurodote, tai jūsų pažadas klientui, ir jis turi būti teisingas.
Kilmės šalis, tinkamumo terminas, įmonės adresas. Tai fasuoto produkto ir parduotuvės reikalavimai. Patiekalui lėkštėje 22 punktas jų nekelia. Įmonės rekvizitai svetainėje privalomi dėl kitos priežasties, apie ją bendrųjų reikalavimų straipsnyje.

Bendrieji reikalavimai bet kuriai verslo svetainei, tarp jų įmonės pavadinimas, adresas ir kodas, kavinei galioja kaip ir visiems. Jie surašyti straipsnyje „Ką verslo svetainė privalo turėti pagal įstatymą“, ir tai, kas parašyta čia, prisideda prie jų.

Šaltiniai: HN 119:2014, 14, 22 ir 23 punktai; Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011, 17 straipsnio 1 ir 4 dalys. Patikrinta 2026-09-10.

Lietuvių kalba pirma, kitos kalbos papildomai

Trys skirtingi teisės aktai reikalauja to paties, ir kiekvienas iš savo pusės. Higienos normos 5 punktas: privaloma informacija apie maistą pateikiama lietuvių kalba, papildomai gali būti pateikta užsienio kalbomis. Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis, pakeistas 2024 m. spalį: informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama valstybine kalba. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnis: pardavėjas ir paslaugos teikėjas informaciją vartotojams privalo suteikti valstybine kalba.

Svetainei tai reiškia paprastą dalyką. Meniu tik anglų kalba yra pažeidimas, meniu lietuvių ir anglų kalbomis ne. Lietuviška versija turi turėti visą privalomą informaciją, įskaitant alergenus. Angliška gali būti trumpesnė, nes ji papildoma.

Alergenų raktas irgi lietuviškai. Jei prie patiekalų yra skaičiai, o jų paaiškinimas pateiktas tik angliškai, privaloma informacija lietuviškai nepateikta.
Patiekalų pavadinimai lietuviškai. Užsienietiškas pavadinimas gali likti, bet šalia turi būti aprašomasis lietuviškas: ne tik „Carbonara“, o „Carbonara, makaronai su kiaušinio ir sūrio padažu bei kiauliena“.
Kalbą prižiūri atskira institucija. Valstybinės kalbos įstatymo vykdymą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija, o ne VMVT. Tai reiškia, kad meniu svetainėje gali tikrinti dvi skirtingos tarnybos dėl dviejų skirtingų dalykų.

Šaltiniai: HN 119:2014, 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas Nr. I-779, suvestinė redakcija nuo 2026-01-01, 17 straipsnis (pakeistas įstatymu Nr. XIV-3007, 2024-10-03) ir 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas Nr. I-657, suvestinė redakcija nuo 2026-07-31, 5 straipsnio 1 ir 2 dalys. Patikrinta 2026-09-10.

Kainos svetainėje: ko reikalauja įstatymas, o ko ne

Ieškojome teisės akto, kuris įpareigotų kavinę skelbti patiekalų kainas svetainėje, ir jo neradome. Tai verta pasakyti atvirai, nes priešingas teiginys internete kartojasi.

Viešojo maitinimo taisyklės negalioja nuo 2000 m. Būtent jos reikalavo kainas nurodyti valgiaraščiuose. Nuo 2000 m. gruodžio 21 d. jų nėra.
Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės patiekalams netaikomos. Jų 7 punktas iš ženklinimo reikalavimų išbraukia viešojo maitinimo įmonėse pagamintus ir jose parduodamus patiekalus, o 28.1 punktas leidžia nenurodyti kainos, kai prekė pateikiama teikiant paslaugas.
Lieka Civilinis kodeksas. 6.228⁶ straipsnis reikalauja prieš sutartį vietoje pasakyti bendrą kainą su mokesčiais, bet to paties straipsnio 3 dalis jo netaiko smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš karto. Kavos puodelis prie kasos yra būtent tokia sutartis.

Vadinasi, meniu svetainėje be kainų pažeidimas nėra. Bet jei kainas skelbiate, jos turi būti tos, kurias klientas sumoka. Civilinio kodekso reikalavimas informacijai būti teisingai ir neklaidinančiai galioja ir svetainei, o kaina, kuri svetainėje viena, o sąskaitoje kita, yra klaidinanti informacija. Jei kainos keičiasi dažniau, negu spėjate atnaujinti svetainę, geriau jų nerodyti negu rodyti senas.

Kai per svetainę užsakoma, taisyklė kita: tai nuotolinė sutartis, ir bendra kaina su pristatymo išlaidomis privalo būti matoma prieš užsakymo mygtuką. Apie tai kitame skyriuje.

Šaltiniai: Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2002-05-15 įsakymu Nr. 170, suvestinė redakcija nuo 2021-05-25, 7 ir 28.1 punktai; Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, suvestinė redakcija nuo 2026-07-31, 6.228⁶ straipsnio 1 ir 3 dalys; Vyriausybės 1995-03-10 nutarimas Nr. 360, negalioja nuo 2000-12-21. Patikrinta 2026-09-10.

Užsakymas internete: kas turi būti matoma prieš mokėjimą

Kai maistą galima užsisakyti per svetainę, ji nustoja būti meniu ir tampa prekybos vieta. Higienos normos 26 punktas tai įvardija tiesiai: apie nuotolinės prekybos būdu viešojo maitinimo įstaigų parduodamą maistą 22 punkto informacija pateikiama prieš įsigyjant maistą ir pristatymo metu, vadovaujantis Reglamento 14 straipsniu.

Reglamento 14 straipsnis nustato, kaip tai daroma. Privaloma informacija pateikiama nepasibaigus pirkimo procesui, informacinėje medžiagoje, kuria naudojamasi prekiaujant nuotoliniu būdu, arba kitomis aiškiai nurodytomis priemonėmis be papildomo mokesčio. Pristatymo metu pateikiami visi privalomi duomenys. VMVT tai išverčia į paprastą taisyklę: informacija pateikiama produkto aprašyme internete ir etiketėje pristatymo metu.

1Prieš užsakymo mygtukąPatiekalo pavadinimas ir alergenai matomi puslapyje, kuriame renkamasi, ne tik patvirtinimo laiške ir ne tik telefonu.
2Pristatymo metuTa pati informacija ant dėžutės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje. Vienas lapelis su patiekalo pavadinimu ir alergenais tai išsprendžia.
3Pristatymo apribojimai ir mokėjimo būdaiVartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis reikalauja svetainėje prieš pradedant užsakymą aiškiai pateikti informaciją apie pristatymo apribojimus ir galimus mokėjimo būdus. Miestų sąrašas ir „mokėti kortele arba grynais kurjeriui“ yra būtent tai.
4Bendra kaina su pristatymuNuotolinei sutarčiai galioja Civilinio kodekso reikalavimai, kurie čia nekartojami. Kas turi būti pasakyta prieš užsakymą, kaip pavadinti mygtuką ir kodėl 14 dienų teisė greitai gendančiam maistui negalioja, surašyta straipsnyje „El. parduotuvės taisyklės ir 14 dienų teisė“.

Užsakymai per platformą irgi yra jūsų informacija

Reglamento 8 straipsnio 1 dalis už informaciją apie maistą atsakingu laiko tą maisto verslo operatorių, kurio pavadinimu maistas parduodamas. Kai patiekalas užsakomas per pristatymo platformą, jis parduodamas restorano pavadinimu, tad alergenų laukelis platformoje yra restorano, o ne platformos pareiga. Tuščias laukelis yra tas pats, kas tuščia eilutė meniu.

Užsakymo forma renka ir asmens duomenis, o užsakymas su apmokėjimu gali svetainę įtraukti į elektroninės prekybos apibrėžimą. Apie pirmą dalyką rašėme straipsnyje „Privatumo politika: ką joje realiai parašyti“, apie antrą straipsnyje „Prieinamumas: kam galioja, kam ne“.

Šaltiniai: HN 119:2014, 26 punktas; Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011, 8 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis; VMVT, „Maisto produktų ženklinimas“, skyrius „Internetu parduodami maisto produktai“, atnaujinta 2025-11-11; Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, 5 straipsnio 3 dalis. Patikrinta 2026-09-10.

Gėrimų kortelė su alkoholiu: svetainėje galima, socialiniuose tinkluose ne

Lietuvoje alkoholio reklama draudžiama. Tai Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, ir joje išimčių nėra. Išimtys yra 2 dalyje, kurioje surašyta, kas reklama nelaikoma, ir 2024 m. gegužę ši dalis buvo pakeista taip, kad joje atsirado vieta kavinės svetainei.

Pagal 2 dalies 4 punktą reklama nelaikoma alkoholinio gėrimo ženklinimo informacija, grupė, kategorija, kilmės šalis, gamintojo pavadinimas ir prekių ženklas bei kaina, kai ši informacija pateikiama viešojo maitinimo vietose, kuriose gėrimai parduodami, arba alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse. 5 punktas tose pačiose vietose leidžia gėrimų eksponavimą, tai yra pateikimą parduoti, o 7 punktas informaciją apie gėrimų derinimą su maistu.

Svetainėje galima. Restoranas su licencija yra alkoholiniais gėrimais prekiaujanti įmonė. Jo svetainėje gali būti vyno kortelė su pavadinimu, gamintoju, kilmės šalimi, stiprumu, kaina ir pasiūlymu, prie kurio patiekalo dera.
Socialiniuose tinkluose ne. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas savo atsakymuose pasako tiesiai: įmonių socialinių tinklų paskyros jų interneto svetainėmis nelaikomos, o meniu su alkoholiniais gėrimais viešinimas socialiniuose tinkluose galimai būtų traktuojamas kaip alkoholio reklama.
Skirtumą lemia skatinimas. Įstatymas alkoholio reklamą apibrėžia kaip informaciją, kuria skatinama įsigyti ar vartoti. Pavadinimas ir kaina yra informacija. „Dvi taurės už vienos kainą“ ir „vakaras prasideda nuo vyno“ yra skatinimas, ir jo išimtis nedengia net svetainėje.

Sąžininga dėžutė

Tai, kas parašyta aukščiau, yra įstatymo teksto skaitymas, ne departamento sprendimas dėl konkrečios svetainės. Ar konkreti gėrimų kortelė yra informacija, ar reklama, vertina departamentas, ir jis turi teisę nurodyti pašalinti reklamą iš interneto. Todėl saugiausia kortelė yra ta, kurioje yra tik tai, ką 2 dalies 4, 5 ir 7 punktai įvardija pažodžiui, ir nėra nė vieno sakinio, kuris kviestų išgerti.

Įstatymo 29 straipsnio 2 dalis pakeista 2024 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. XIV-2621. Tekstai, parašyti iki tos datos, aprašo siauresnę taisyklę.

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas Nr. I-857, suvestinė redakcija nuo 2026-06-30, 2 straipsnio 10 dalis, 29 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys; Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, dažniausiai užduodami klausimai, skyrius apie alkoholio reklamą. Patikrinta 2026-09-10.

Baudos ir kas tai prižiūri

Meniu svetainėje gali tikrinti keturios skirtingos institucijos, kiekviena pagal savo teisės aktą, ir sumos labai skiriasi.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, alergenai ir pavadinimai. Higienos normos pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnis baudžia įspėjimu arba bauda nuo 60 iki 140 eurų, o juridinio asmens vadovui nuo 140 iki 600 eurų. Pakartotinai nuo 140 iki 600 ir nuo 550 iki 1 200 eurų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, gėrimų kortelė. Už alkoholio reklamos draudimo pažeidimą Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalis įmonei numato baudą nuo 2 896 iki 14 481 euro, o už pakartotinį pažeidimą per dvejus metus nuo 14 481 iki 28 962 eurų.
Valstybinė kalbos inspekcija, kalba. Ji kontroliuoja Valstybinės kalbos įstatymo vykdymą, įskaitant informaciją apie prekes ir paslaugas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kainos ir užsakymo informacija. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Civilinio kodekso reikalavimai svetainei yra jos sritis.

Iš šių skaičių matyti, kuris meniu trūkumas kainuoja daugiausia. Trūkstama alergenų eilutė kainuoja iki kelių šimtų eurų. Gėrimų kortelė, įkelta į Facebook, gali kainuoti kelis tūkstančius. Dauguma tekstų apie meniu kalba tik apie pirmą dalyką.

Apie baudas, ir kodėl čia nėra jokio pavyzdžio

Viešai paskelbto sprendimo, kuriuo kavinė ar restoranas būtų nubaustas būtent už meniu svetainėje, neradome nei VMVT, nei departamento skelbiamuose dokumentuose. Todėl čia nėra nė vieno konkretaus atvejo su suma, ir tai sąmoninga.

Skaičiai aukščiau paimti iš kodekso ir įstatymo teksto, nuorodos yra prie skyriaus. Ar 45 straipsnis yra tas, kurį VMVT taikytų būtent meniu atveju, yra mūsų skaitymas: higienos norma yra higienos norminis aktas, o 45 straipsnis baudžia už jų pažeidimą.

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, suvestinė redakcija nuo 2026-08-01, 45 straipsnio 1 ir 2 dalys; Alkoholio kontrolės įstatymas, 34 straipsnio 6 ir 14 dalys; Valstybinės kalbos įstatymas, 25 straipsnis. Patikrinta 2026-09-10.

Kontrolinis sąrašas

Dešimt punktų, kuriuos galima pereiti su atverstu savo meniu svetainėje.

1Ar kiekvienas patiekalas turi pavadinimą, kuris pasako, kas tai yraIšgalvotas pavadinimas gali likti, bet šalia turi būti aprašomasis.
2Ar prie kiekvieno patiekalo įvardytos visos iš keturiolikos medžiagų, kurios naudotos ir likoĮskaitant miltus padaže ir sviestą, kuriuo keptas.
3Ar javai ir riešutai įvardyti rūšimi„Kviečiai“, ne „glitimas“. „Lazdyno riešutai“, ne „riešutai“.
4Ar alergenų raktas yra tame pačiame puslapyje, kur ir patiekalaiSkaičiai be paaiškinimo šalia yra informacija, kurios negalima suprasti.
5Ar aišku, kuriam patiekalui priklauso kuris alergenasBendras sakinys visam meniu reikalavimo neatitinka.
6Jei alergenai tik svetainėje: ar ant stalo ar prie kasos yra užrašas, kur juos rastiHigienos normos 24 punkto antras sakinys.
7Ar lietuviška versija turi visą privalomą informacijąĮskaitant alergenų raktą. Angliška versija ją tik papildo.
8Jei užsakoma per svetainę: ar pavadinimas ir alergenai matomi prieš užsakymo mygtukąIr ar pristatymo metu tai yra ant pakuotės.
9Jei užsakoma per svetainę: ar prieš užsakymą matomi pristatymo apribojimai, mokėjimo būdai ir bendra kainaPirmi du iš Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, trečias iš Civilinio kodekso.
10Ar gėrimų kortelė su alkoholiu yra tik svetainėje, o ne socialiniuose tinkluoseIr ar joje tik pavadinimas, rūšis, kilmė, stiprumas ir kaina, be nė vieno kvietimo.

Ko čia nėra

Nerašėme apie virtuvės higieną, savikontrolės sistemą ir geros higienos praktikos taisykles, nes tai ne svetainės klausimas. Nerašėme ir apie maisto reklamą plačiau: teiginius apie sveikatingumą ir maistingumą reglamentuoja atskiras reglamentas, ir tai atskira tema.

Atsiliepimai apie kavinę jos svetainėje yra reklama, ir jiems galioja atskiri reikalavimai, surašyti straipsnyje „Atsiliepimai svetainėje: kada jie tampa pažeidimu“. Kitas pavyzdys, kaip vieno sektoriaus svetainei galioja savas teisės aktas, yra straipsnyje „Klinikos svetainė: ką galima ir ko negalima rodyti“: ten Reklamos įstatymas, čia higienos norma.

Šitas skyrius yra ir apie mus

Reglamento 7 straipsnis draudžia informacijai apie maistą klaidinti, tarp jo 1 dalies a punkte išvardytų dalykų yra ir maisto produkto sudėtis. Straipsnio 4 dalis tą patį draudimą taiko ir reklamai, ir maisto produktų pateikimui, tai yra ir nuotraukoms. To paties straipsnio 1 dalies d punktas įvardija dar konkretesnį atvejį: išvaizda, aprašomąja ar vaizdine medžiaga negalima daryti užuominos apie sudedamąją dalį, kuri iš tikrųjų pakeista kita.

Tai galioja ir tam, kas svetainę daro. Nuotraukų banko patiekalas su matomais riešutais šalia patiekalo, kuriame riešutų nėra, yra klaidinantis pateikimas. Todėl mūsų juodraščiuose bendros nuotraukos niekada nededamos prie konkretaus patiekalo pavadinimo, o užbaigtoje svetainėje prie patiekalų dedamos tik jūsų pačių nuotraukos. Už informaciją apie maistą pagal 8 straipsnį atsako restoranas, bet vietą alergenams meniu struktūroje ir lietuvišką versiją pirmą darome mes, ir tai mūsų darbo dalis.

Kas mes esame ir ko nesame

Nesame teisininkai ir tai nėra teisinė konsultacija. Auditų neparduodame. Šis tekstas surinktas iš pirminių šaltinių: pačios higienos normos ir įstatymų suvestinių redakcijų, reglamento teksto, Europos Komisijos pranešimo ir dviejų priežiūros institucijų paskelbtų paaiškinimų, o ne iš kitų straipsnių šia tema. Ten, kur atsakymo neradome, taip ir parašėme.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnis pakeistas 2024 m. gegužę, VMVT puslapiai atnaujinti 2025 m. lapkritį. Jei skaitote tai vėliau, spauskite nuorodas ir pasitikrinkite. Būtent todėl datos čia ir yra.

Nesate tikri dėl savo meniu svetainėje

Atsiųskite nuorodą ir parašykite, kas neduoda ramybės. Pasakysime, ko iš meniu reikalauja higienos norma ir ką matome puslapyje. Nemokamai ir be įpareigojimų, net jei svetainės pas mus nedarysite.

Parašyti užklausą labas@arbitas.lt