Straipsnis
Muzika ir vaizdo įrašai svetainėje: kam ir už ką mokama
Daina, kuri pasileidžia atidarius pradžios puslapį. Reklaminis filmukas apie jūsų salono darbą su populiaria melodija fone. Muzikos grupės vaizdo klipas, įdėtas iš „YouTube“ į renginio puslapį. Visi trys atvejai atrodo panašiai, bet teisiškai tai trys skirtingi dalykai, ir kiekvienam galioja kita taisyklė. Šiame tekste surašyta, kada muzika svetainėje yra viešas paskelbimas, kodėl Lietuvoje licencijas išduoda dvi skirtingos asociacijos, ką kiekviena iš jų licencijuoja ir ko nelicencijuoja nė viena.
Trys būdai, kuriais muzika atsiranda svetainėje
Klausimas „ar reikia mokėti už muziką svetainėje“ neturi vieno atsakymo, nes muzika į svetainę patenka trimis skirtingais būdais.
- 1Foninė muzikaGarso įrašas, kuris groja puslapyje pats arba paspaudus mygtuką. Muzika čia yra atskiras failas jūsų svetainėje, ir jūs ją skelbiate kaip kūrinį.
- 2Muzika jūsų pačių vaizdo įrašeReklaminis ar pristatomasis filmukas, kurį užsakėte ar nufilmavote patys, su melodija fone. Muzika čia sujungta su vaizdu ir tampa jūsų reklamos dalimi.
- 3Svetimas įdėtas vaizdo įrašasKlipas iš „YouTube“ ar kitos platformos, įdėtas į jūsų puslapį per platformos grotuvą. Failas lieka platformoje, jūsų svetainė jį tik rodo.
Už muziką, kuri skamba jūsų parduotuvėje, kavinėje ar laukiamajame, mokama atskirai, ir tai jau ne svetainės klausimas. Šiame tekste apie ją rašome tik tiek, kiek reikia, kad būtų aišku: licencija patalpoms neapima svetainės, o licencija svetainei neapima patalpų.
LATGA ar AGATA licencija: kodėl jų dvi
Vienoje dainoje yra kelios skirtingos teisės. Melodiją ir žodžius sukūrė autorius. Dainą atliko atlikėjas. Įrašą padarė fonogramos gamintojas, dažniausiai įrašų kompanija. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas autoriaus teises aprašo 15 straipsnyje, atlikėjų 53 straipsnyje, fonogramų gamintojų 54 straipsnyje, ir tai trys atskiri teisių rinkiniai.
Lietuvoje juos kolektyviai administruoja dvi skirtingos asociacijos:
- LATGA atstovauja autoriams. Kompozitoriams, dainų tekstų autoriams ir muzikos leidėjams. Pati LATGA rašo, kad atstovauja daugiau nei trims tūkstančiams Lietuvos muzikos kūrėjų ir daugiau nei 4 milijonams autorių visame pasaulyje.
- AGATA atstovauja atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Tai yra tiems, kas dainą sudainavo ir įrašė.
Todėl klausimas „LATGA ar AGATA“ yra suformuluotas neteisingai. AGATA savo atsakymuose į dažnus klausimus rašo tiesiai: „Taip, reikia. Pagal LR ATGTĮ, naudojant muziką versle, reikia turėti AGATA ir LATGA licencijas. AGATA atstovauja atlikėjus ir fonogramų gamintojus, LATGA – atstovauja autorius.“ Viena licencija nepakeičia kitos, nes jos apima skirtingų žmonių teises.
Kultūros ministerijos sąraše kolektyvinio administravimo organizacijų yra daugiau: AVAKA administruoja audiovizualinių kūrinių autorių teises, GRETA yra dar viena gretutinių teisių asociacija. Muzikos autorių asociacijos NATA veikla, pagal tą patį sąrašą, sustabdyta. Muzikai svetainėje praktiškai svarbios LATGA ir AGATA.
Šaltiniai: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Nr. VIII-1185, suvestinė redakcija nuo 2026-06-01, 15, 53 ir 54 straipsniai; AGATA, „Jei turiu AGATA licenciją ar reikia ir LATGA licencijos?“; LATGA, „Muzikos kūrinių naudotojams“; Kultūros ministerija, „Kolektyvinio administravimo organizacijos ir nepriklausomi subjektai“. Patikrinta 2026-09-28.
Muzika interneto svetainėje: kada tai viešas paskelbimas
Įstatymo 2 straipsnio 55 dalis viešą paskelbimą apibrėžia taip: „kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamo tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.“ Svetainė yra būtent toks atvejis: bet kas gali ją atidaryti bet kur ir bet kada.
15 straipsnio 1 dalies 8 punktas autoriui suteikia išimtinę teisę leisti arba uždrausti „transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete)“. Tos pačios straipsnio 2 dalies žodžiais, bet koks kūrinio panaudojimas be autoriaus leidimo laikomas neteisėtu, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi tokią pačią išimtinę teisę padaryti įrašą viešai prieinamą internete (53 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dažniausia klaida yra manyti, kad jei daina nupirkta ar klausoma per mokamą paslaugą, ją galima dėti ir į svetainę. LATGA tai atsako savo puslapyje muzikos naudotojams: „Net ir tuo atveju, kai grojaraščių sudarymą patikite legaliam šaltiniui, kurio muzikos kūrinius naudojate savo veikloje (bet kuris kitas mokamas ar nemokamas šaltinis), jums vis vien reikalinga muzikos kūrinių naudojimo licencija.“ Asmeninė prenumerata leidžia klausytis patiems, ne skelbti kitiems.
Svetainę LATGA tame pačiame puslapyje įvardija ir atskirai: „Jeigu leidžiate CD, DVD, vinilinę plokštelę (ar kt.) arba kuriate internetinį puslapį, kuriame bus naudojami mūsų atstovaujamų Lietuvos ir užsienio autorių kūriniai, Jums reikia sudaryti licencinę sutartį.“
Šaltiniai: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 2 straipsnio 55 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 2 dalis, 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas; LATGA, „Muzikos kūrinių naudotojams“, skyriai „Legalių šaltinių naudojimas“ ir „Kūrinių atgaminimas“. Patikrinta 2026-09-28.
Foninė muzika: vienintelė kaina, kurią radome
LATGA tarifuose, kuriuos asociacijos taryba patvirtino 2026 m. rugsėjo 18 d., svetainei yra atskira eilutė. 16.2 punktas: „Kūrinių viešas paskelbimas kompiuterių tinklais (internete), kai toks paskelbimas yra interneto tinklapio (svetainės) foninė muzika, kuomet viešai skelbiamas vienas kūrinys: 20 € per metus.“
- 20 eurų per metus už vieną kūrinį. Trys skirtingos dainos fone yra trys kūriniai.
- Prie sumos pridedamas PVM. Taip parašyta 16 skyriaus pastabose.
- Tarifas negalioja reklamai. Išnašoje prie 16.2 punkto: „Tarifas neapima kūrinio panaudojimo reklamai.“ Kas iš to išplaukia, penktame skyriuje.
- Pavėlavus tarifas pirmais metais didesnis 20 %. Pastabose: „Kūrinių naudotojams, laiku nesikreipusiems dėl licencinės sutarties sudarymo, pirmais kūrinių naudojimo metais tarifai didinami 20%.“ Įstatymo 7212 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymą licencijai reikia pateikti ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki naudojimo pradžios.
Tai autorių dalis. Atlikėjų ir fonogramų gamintojų dalis yra atskira, ir čia atsakyti sunkiau.
AGATA tarifo svetainės foninei muzikai neradome. AGATA skelbiami tarifai internetui skirti tik radijo ir televizijos stotims: transliacijai internete tuo pačiu metu kaip eteryje ir interneto radijui. Verslo erdvių tarifai skirti patalpoms. Todėl jokios AGATA sumos svetainei nenurodome.
Svarbesnis dalykas yra ne suma. Padaryti įrašą viešai prieinamą internete yra atlikėjo ir fonogramos gamintojo išimtinė teisė (53 ir 54 straipsniai), o ne tik teisė gauti atlyginimą. Mūsų aiškinimas: vien LATGA sutarties populiariai dainai svetainės fone nepakanka, reikia ir įrašo teisių turėtojų leidimo, o kaip jį gauti, geriausia paklausti pačios AGATA, telefonu +370 5 277 88 99, kurį ji nurodo licencijoms. Oficialaus paaiškinimo būtent apie svetainės foninę muziką neradome.
Praktinė išvada paprastesnė už teisinę. Už kiekvieną foninį kūrinį reikia dviejų atskirų leidimų, todėl daugumai smulkaus verslo svetainių foninė muzika neverta nei pinigų, nei laiko.
Šaltiniai: Asociacijos LATGA autorinio atlyginimo už muzikos kūrinių panaudojimą tarifai, patvirtinti Tarybos 2026-09-18 nutarimu, 16.2 punktas, 1 išnaša ir 16 skyriaus pastabos; AGATA, „Tarifai televizijai, radijui, internetui“; AGATA, „Tarifai verslo erdvėms“; AGATA, „Klientams“; Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 7212 straipsnio 2 dalis. Patikrinta 2026-09-28.
Muzika jūsų pačių vaizdo įraše
Šis atvejis painiausias. Filmukas apie jūsų darbą su žinoma daina fone atrodo kaip foninė muzika, bet teisiškai tai kas kita: muzika sujungta su vaizdu ir tapo reklamos dalimi.
LATGA tokio naudojimo nelicencijuoja. Jos puslapyje muzikos naudotojams parašyta: „Mes nelicencijuojame muzikos kūrinių panaudojimo reklamoje bei kituose kūriniuose. Jeigu ketinate muzikos kūrinius naudoti prekių bei paslaugų reklamose (tiek audio, tiek video) ar kituose kūriniuose (pavyzdžiui, filme), turite gauti tiesioginį autoriaus leidimą.“ Tai sutampa su tarifų išnaša, kad foninės muzikos tarifas „neapima kūrinio panaudojimo reklamai“.
Įrašo pusėje galioja tas pats principas. Kad daina atsidurtų jūsų filmuke, įrašą reikia atgaminti, o kad filmukas būtų svetainėje, jį reikia padaryti viešai prieinamą. Abi šios teisės yra fonogramos gamintojo išimtinės teisės (54 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Jei jūsų svetainėje muzika skamba tik jūsų pačių reklaminiame vaizdo įraše, asociacijų licencijos šio klausimo neišsprendžia: nei viena, nei abi kartu. LATGA pati rašo, kad reklamai reikia tiesioginio autoriaus leidimo, o AGATA skelbiamuose tarifuose tokio naudojimo eilutės nėra. Teisėtai tai galima padaryti trimis būdais:
1. Muzika sukurta jums užsakymu, ir sutartyje raštu perduotos teisės naudoti ją reklamoje internete. 2. Muzika iš muzikos bibliotekos, kurios licencijos tekstas leidžia komercinį naudojimą vaizdo įraše ir svetainėje. 3. Tiesioginiai leidimai ir iš autoriaus ar jo leidėjo, ir iš įrašo teisių turėtojo. Populiariai dainai tai paprastai reiškia derybas, o ne formą internete.
Nemokamų muzikos bibliotekų licencijos skiriasi, ir ne visos leidžia naudoti reklamoje. Prieš dedant muziką į filmuką, verta išsisaugoti licencijos tekstą tokį, koks jis buvo atsisiuntimo dieną, kartu su pačiu failu. Jei po metų kas nors paklaus, iš kur muzika, galėsite parodyti dokumentą.
Svetaines darome mes, tad klausimas dėl filmuko su muzika pradžios puslapyje dažniausiai kyla būtent mums. Vaizdo įrašą su muzika į svetainę dedame tik tada, kai kartu su juo turime ir licencijos tekstą.
Šaltiniai: LATGA, „Muzikos kūrinių naudotojams“, skyrius „Licencijos kitokiems panaudojimo būdams“; LATGA tarifai, patvirtinti 2026-09-18, 16.2 punkto 1 išnaša; AGATA, „Tarifai televizijai, radijui, internetui“; Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 54 straipsnio 1 dalis. Patikrinta 2026-09-28.
Svetimas vaizdo įrašas, įdėtas iš „YouTube“
Kai į svetainę įdedate „YouTube“ grotuvą, vaizdo įrašo failas lieka „YouTube“ serveriuose. Tokį naudojimą leidžia pačios platformos sąlygos. „YouTube“ paslaugų teikimo sąlygų lietuviškoje versijoje, galiojančioje nuo 2022 m. sausio 5 d., parašyta: „Taip pat galite rodyti „YouTube“ vaizdo įrašus per įterpiamą „YouTube“ leistuvę.“
Kitoje sąlygų vietoje, skyriuje apie įkeliamą turinį, paaiškinta, iš kur toks leidimas atsiranda. Įkėlęs įrašą, naudotojas „visiems kitiems Paslaugos naudotojams“ suteikia licenciją naudoti tą turinį „tik taip, kaip įgalina atitinkama Paslaugos funkcija“. Įterpiamas grotuvas yra tokia funkcija.
- Įdėti per grotuvą galima. Tai numatyta sąlygose.
- Atsisiųsti ir įkelti į savo svetainę kaip failą negalima. Sąlygos draudžia atgaminti, atsisiųsti ar kitaip naudoti turinį, išskyrus atvejus, kai tai konkrečiai leidžia paslauga, yra gautas raštiškas leidimas arba tai leidžia įstatymas.
- Licenciją gali suteikti tik tas, kas turi teises. Jei įrašą įkėlė ne atlikėjas ir ne jo leidėjas, o atsitiktinis naudotojas, jis negalėjo perduoti daugiau teisių, nei turėjo. Todėl dėkite įrašus iš oficialių atlikėjų, leidėjų ar pačių renginių kanalų.
Tose pačiose sąlygose draudžiama naudoti paslaugą turiniui žiūrėti ar klausyti „kitiems nei asmeniniai, nekomerciniai tikslai (pvz., negalima viešai rodyti Paslaugoje pateiktų vaizdo įrašų arba srautu perduoti muzikos)“. Tai yra, „YouTube“ grojaraštis, paleistas kavinėje ar salone, nėra teisėtas foninės muzikos šaltinis, net jei svetainėje įdėti klipai yra leidžiami.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nagrinėjęs, kada nuoroda ar įdėtas svetimas turinys laikomas viešu paskelbimu. Tų sprendimų tekstų šiandien atidaryti nepavyko, todėl jų turinio čia neperpasakojame. Rekomendacija dėti tik oficialių kanalų įrašus yra saugesnė už bet kurį jų aiškinimą.
Dar vienas dalykas, su kuriuo susiduriama įkeliant į „YouTube“ savo filmuką su svetima muzika. Automatinė „Content ID“ sistema atpažįsta įrašą, ir teisių turėtojas pagal savo pasirinktą taisyklę gali jį blokuoti, rodyti jame reklamą savo naudai arba tik stebėti statistiką. AGATA tai paaiškina savo atsakymuose atlikėjams. Svarbu suprasti vieną dalyką: jei filmukas neužblokuotas, tai dar nereiškia, kad turite licenciją. Tai reiškia tik tai, kad teisių turėtojas pasirinko kitą taisyklę.
Šaltiniai: „YouTube“ paslaugų teikimo sąlygos, lietuviška versija, galioja nuo 2022-01-05, skyriai „Leidimai ir ribojimai“ ir „Licencija kitiems naudotojams“; AGATA, „Kas yra ir kam reikalinga Youtube Content ID sistema?“. Patikrinta 2026-09-28.
Kai muzika į įrašą pateko atsitiktinai
Filmuojate savo kavinę, o fone iš kolonėlės skamba radijas. Muzikos niekas specialiai nepasirinko, bet ji girdisi įraše.
Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 11 punktas leidžia be leidimo ir be atlyginimo naudoti gretutinių teisių objektą, „kai atsitiktinai gretutinių teisių objektas įtraukiamas į kitą medžiagą“. Tai atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių išimtis.
Autorių teisių apribojimų sąraše, įstatymo 19 iki 33 straipsniuose, panašios išimties atsitiktiniam įtraukimui neradome. Mūsų aiškinimas: net atsitiktinai įraše skambanti daina lieka autoriaus kūrinys, ir įstatymas autoriaus pusėje tokio atvejo atskirai neišskiria. Be to, reklaminiame filmuke muzika, kuri skamba visą minutę, sunkiai gali būti vadinama atsitiktine. Oficialaus paaiškinimo neradome.
Paprasčiausias sprendimas techninis: filmuojant išjungti muziką arba montuojant pakeisti garso takelį muzika, kurios licenciją turite.
Šaltinis: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, suvestinė redakcija nuo 2026-06-01, 19 iki 33 straipsniai ir 58 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Patikrinta 2026-09-28.
Viena licencija, dvi ar nė vienos: šeši atvejai
Visi ankstesni skyriai sutraukti į vieną sąrašą. Prie kiekvieno atvejo nurodome, kas konkrečiai reikalinga.
- 1Populiari daina groja svetainės foneDu leidimai iš skirtingų teisių turėtojų. LATGA sutartis pagal tarifų 16.2 punktą, 20 eurų per metus už kūrinį ir PVM, bei įrašo teisių turėtojų leidimas. Kaip jį gauti, klauskite AGATA.
- 2Jūsų reklaminis filmukas su populiaria dainaAsociacijų licencijos nepakanka. Reikia tiesioginio autoriaus ar leidėjo leidimo ir įrašo teisių turėtojo leidimo. LATGA reklamos nelicencijuoja.
- 3Jūsų filmukas su muzika iš bibliotekosAsociacijų licencija nereikalinga, jei bibliotekos licencija leidžia komercinį naudojimą vaizdo įraše ir svetainėje. Licencijos tekstą išsisaugokite.
- 4Jūsų filmukas su užsakyta muzikaAsociacijų licencija nereikalinga, jei sutartyje su kompozitoriumi ir atlikėju raštu perduotos teisės naudoti muziką reklamoje internete.
- 5Grupės klipas, įdėtas iš oficialaus kanaloAtskiros licencijos nereikia. Įdėjimą per grotuvą leidžia „YouTube“ sąlygos, o licenciją suteikia pats teisių turėtojas, įkėlęs įrašą.
- 6Tas pats klipas, įkeltas atsitiktinio naudotojoNeaišku, todėl nerekomenduojame. Įkėlęs naudotojas negali suteikti daugiau teisių, nei pats turi. Susiraskite oficialią versiją.
Muzikai, kuri skamba jūsų patalpose, galioja atskiras atsakymas, ir čia AGATA jį pasako aiškiai: reikia ir LATGA, ir AGATA licencijų. Nė viena iš jų neapima svetainės.
Kas gresia ir ko neradome
Pažeidimas gali turėti dvejopas pasekmes: civilinį reikalavimą iš teisių turėtojo ir administracinę baudą.
- Pirmiausia teisių turėtojas turi paprašyti pašalinti. Lietuvos radijo ir televizijos komisija savo puslapyje apie autorių teisių apsaugą internete rašo, kad teisių turėtojas, prieš kreipdamasis į ją, privalo išnaudoti neteismines priemones: kreiptis į svetainės administratorių ir į talpinimo paslaugų teikėją. Komisija gali nurodyti blokuoti domeną tik tam tikrais atvejais, tarp jų kai svetainės administratorius nepašalino turinio gavęs prašymą.
- Civilinis reikalavimas. Įstatymo 83 straipsnio 4 dalies 2 punktas leidžia teisių turėtojui vietoj nuostolių reikalauti atlyginimo, kuris būtų buvęs sumokėtas už teisėtą naudojimą, o esant tyčiai ar dideliam neatsargumui iki dviejų kartų didesnio.
- Administracinė bauda. Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 3 dalis: neteisėtas autorių ar gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas, įskaitant padarymą viešai prieinamo internete, komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo 300 iki 3 500 eurų, pakartotinai nuo 700 iki 4 500 eurų (4 dalis). Kai pažeidimas padarytas internete, tokias bylas pagal kodekso 589 straipsnį tiria Radijo ir televizijos komisija.
Paskelbto sprendimo, kuriuo smulkiam verslui būtų skirta bauda už muziką jo paties svetainėje ar reklaminiame filmuke, neradome. Todėl kodekso sumas pateikiame kaip įstatymo ribas, o ne kaip įprastą praktiką.
Šaltiniai: Lietuvos radijo ir televizijos komisija, „Autorių teisių apsauga internete“; Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 78 ir 83 straipsniai; Administracinių nusižengimų kodeksas, suvestinė redakcija 2026-08-01 iki 2026-09-30, 122 ir 589 straipsniai. Patikrinta 2026-09-28.
Kontrolinis sąrašas
Aštuoni klausimai prieš įdedant į svetainę bet kokį garsą ar vaizdo įrašą.
- 1Ar muzika yra atskiras failas, jūsų filmuko dalis, ar įdėtas svetimas įrašasNuo to priklauso visi kiti atsakymai.
- 2Ar tikrai reikia, kad garsas pasileistų patsJei ne, foninės muzikos licencijų nereikia.
- 3Jei fone groja populiari daina, ar yra LATGA sutartisIr ar paklausta AGATA dėl įrašo teisių. Prašymą verta pateikti ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų.
- 4Ar filmuke su muzika aišku, iš kur muzikaUžsakyta, iš bibliotekos ar su tiesioginiu leidimu. LATGA licencija reklamai negalioja.
- 5Ar išsaugotas bibliotekos licencijos tekstasToks, koks buvo atsisiuntimo dieną, kartu su failu.
- 6Ar sutartyje su kompozitoriumi parašyta, kad muziką galima naudoti reklamoje interneteRaštu, ne žodžiu.
- 7Ar įdėti „YouTube“ įrašai yra iš oficialių kanalųIr ar jie įdėti per grotuvą, o ne atsisiųsti ir įkelti kaip failas.
- 8Ar filmuojant patalpose buvo išjungta muzikaJei ne, garso takelį verta pakeisti prieš skelbiant.
Nerašėme apie nuotraukas: kieno jos ir ką galima naudoti, aprašyta straipsnyje „Nuotraukos svetainėje: kieno jos ir ką iš tikrųjų galima naudoti“. Jei filmuke matyti darbuotojai ar klientai, jų sutikimui galioja tas pats, kas nuotraukoms, apie tai straipsnyje „Žmonės nuotraukose: darbuotojo ir kliento sutikimas“.
Kam priklauso pati svetainė ir užsakyti tekstai, surašyta straipsnyje „Kam priklauso jūsų svetainė“. Klinikų vaizdo įrašams galioja papildomi reklamos apribojimai, aprašyti straipsnyje „Klinikos svetainė: ką galima ir ko negalima rodyti“.
Nesame teisininkai, ir tai nėra teisinė konsultacija. Šis tekstas surinktas iš pirminių šaltinių: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso galiojančių redakcijų, LATGA ir AGATA puslapių bei tarifų, Radijo ir televizijos komisijos ir Kultūros ministerijos paaiškinimų bei „YouTube“ sąlygų, o ne iš kitų straipsnių šia tema. Ten, kur atsakymo neradome, taip ir parašėme.
Tarifai keičiasi, LATGA juos keitė du kartus per šiuos metus. Jei skaitote tai vėliau, spauskite nuorodas ir pasitikrinkite. Būtent todėl datos čia ir yra.
Norite muzikos ar vaizdo įrašo svetainėje ir nesate tikri dėl teisių
Parašykite, ką norite įdėti ir iš kur tas įrašas. Pasakysime, kuris iš šešių atvejų tai yra ir ko trūksta. Nemokamai ir be įpareigojimų, net jei svetainės pas mus nedarysite.
Parašyti užklausą labas@arbitas.lt